LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS
ĮSTATYMAS
(pagrindinės nuostatos)
Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.
Valstybės remiamos pajamos šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui – valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.
Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium asmuo, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims (toliau – piniginė socialinė parama) rūšys yra šios:
1) socialinė pašalpa;
2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos).
Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą
1. Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą:
1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) asmenys mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai;
3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45–55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;
4) asmenys yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus.
5) asmenys yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje;
6) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš šeimos narių slaugo vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį (narius), artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais;
7) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą;
8) yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
9) teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;
10) asmenys yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo: baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai; netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai); asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus; motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metus; asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnesį), terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus; asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais; iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys;
11) motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina: nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų; bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų;
12) motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
13) vaikai nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu.
2. Auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos, teisę į socialinę pašalpą turi:
1) sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui (šiems vaikams) išlaikymą;
2) tėvystės nustatymo, vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
3. Piniginė socialinė parama šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jei jis yra:
1) nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;
2) užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis mokinys ar studentas iki 24 metų;
3) atliekantis bausmę, sulaikytas ar suimtas, jam paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu;
4) atliekantis privalomąją pradinę karo tarnybą;
5) neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei tokį leidimą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus.
4. Jei šeima nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, ši šeima turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai).
5. Jei viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių šeimų ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.
Šeimoms arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:
1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
2) išlaidų už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už šio įstatymo nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
3) išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:
1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;
2) karšto vandens – po 1,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.
Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas
šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;
9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams ir kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jei daugiabučio namo butų savininkai įgyvendina daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas.
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.
Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusias pajamas;
2) autorinis atlyginimas;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą;
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);
11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą; socialinę stipendiją; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą;
12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
17) gautos dovanų piniginės lėšos;
18) paveldėtos piniginės lėšos;
19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;
21) turto nuomos pajamos;
22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.
Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti apskaičiuojamos:
1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas;
2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos. Ši tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.

Prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti forma