Visagino savivaldybė - Valstybės garantuojama teisinė pagalba

Biudžetinė įstaiga
Parko g. 14, 31139 Visaginas
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188711925
Tel. (8 386) 60 246
Faks. (8 386) 31 286
El. p. visaginas@visaginas.lt

Lietuviškai English Russian
Spausdinti
Tarybos posėdžių transliacija
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Visagino savivaldybės gyventojams nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikia Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus teisininkas (Parko g. 14, Visaginas, I aukštas, 106 kabinetas, kiekvieną darbo dieną; antradienį ir ketvirtadienį iki 18 val.). Išsamesnė informacija telefonu: (8 386) 31 038, el. paštu: teisininkas@visaginas.lt. Teisinė pagalba teikiama nemokamai.
Kreipiantis teisinės pagalbos asmuo turi turėti asmens dokumentą.

Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?

Tai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama:
 
Pirminė teisinė pagalba
Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija (informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą), teisinės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms rengimas, patarimai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmai dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties sudarymo. Taip pat ji apima prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą surašymą ar padėjimą tokį prašymą surašyti. Pažymėtina, kad šio lygio teisinė pagalba neapima procesinių dokumentų (skirtų teismui) rengimo, todėl pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys tokių dokumentų nerengia.

Antrinė teisinė pagalbą
Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Kas turi teisę gauti teisinę pagalbą?

Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys. Antrinę teisinę pagalbą šie asmenys gauna, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.

Įstatyme yra nustatyti šie asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas:
1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;
2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios  žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3) asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą;
4) asmenys, valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose;
5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, taip pat šių asmenų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio paguldymo į psichiatrijos įstaigą ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti;
8) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Kur ir kaip teikiama teisinė pagalba?

 Pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir (ar) teikia savivaldybių institucijos.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivalo deklaruoti savo pajamų ir turto.
Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.

Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.

Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos  teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (toliau – savivaldybių tarnautojai), arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės yra sudariusios sutartį. Savivaldybės institucijos, atsižvelgdamos į pirminės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.
Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Kai pareiškėjas kreipiasi dėl tos savivaldybės, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, įstaigos  veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės tarnautojas informuoja jį apie galimą interesų konfliktą. Jei pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jei pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą,  su kuriais savivaldybė yra sudariusi sutartį, arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3) pareiškėjas kreipiasi  ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.
Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai (tarnybų sąrašas ir adresai pateikti žemiau):
1. prašymą (prašymo forma yra patvirtinta teisingumo ministro). Pažymėtina, kad surašyti tarnybai prašymą turite teisę prašyti savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie teikia pirminę teisinę pagalbą;
2. dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu.

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Dokumentai reikalingi antrinei teisinei pagalbai gauti.
1. Gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta (dėl deklaracijos turite kreiptis į mokesčių inspekciją).
2. Jeigu asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, teisinei pagalbai gauti turi papildomai pateikti įstatymo reikalaujamus dokumentus, atsižvelgiant į tai, kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio punktą jis atitinka.

Antrinės teisinės pagalbos apmokėjimas.

Valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų:
1) 100 procentų - jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis;
2) 50 procentų - jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.
Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;
4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės  komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;
5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl jo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
   
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybų sąrašas

Vilniaus VGTP tarnyba
Odminių g. 3
Tel. (8 5) 264 7480
Faks.(8 5) 264 7481
Direktorė Solveiga Paulauskienė
Tel. (8 5) 264 8007
El.p.: s.paulauskiene@infolex.lt

Kauno VGTP tarnyba
Kęstučio g. 21, LT-44320
Tel./faks. (8 37) 42 84 03
Direktorė Anželika Banevičienė
Tel. (8 37) 42 84 41
El.p. a.baneviciene@infolex.lt

Klaipėdos VGTP tarnyba
H. Manto g. 38, LT-92233
Tel. (8 46) 25 61 76
Faks. (8 46) 25 61 76
El.p. kl.vgtpt@infolex.lt

Šiaulių VGTP tarnyba
Dvaro g. 123A, LT-76208
Tel. (8 41) 39 97 64, 39 91 08
Faks. (8 41) 52 00 40
El.p. svgtpt@infolex.lt

Panevėžio VGTP tarnyba
Klaipėdos g. 72, LT-35193
Tel. (8 45) 57 01 52
Faks.(8 45) 43 62 01
El. p. paneveziovgtpt@infolex.lt

Visagino savivaldybės gyventojai dėl antrinės teisinės pagalbos turi kreiptis į Panevėžio  VGTP tarnybą. Plačiau apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galite rasti interneto tinklalapyje www.teisinepagalba.lt

2016m.


 

Susitaikyk iki teismo – mažiau nervų ir išlaidų!
 
Praeitą penktadienį Teisingumo ministerijoje vykusiame konkurse atrinkus 19 mediatorių žalia šviesa degama neteisminiam taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai). Tikimasi, kad šis būdas populiarės ir civilinį ginčą žmonės stengsis išspręsti be teismo, pasinaudoję mediatoriaus pagalba.

 

„Ginčams spręsti yra daug būdų, teismas – vienas iš visiems labiausia žinomų. Tačiau civiliniams ginčams spręsti labai efektyvus gali būti neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija).
Dar 2008 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Iki šiol jis aktyviau buvo taikomas teisminėje mediacijoje. Tikimės, kad dabar atsiras vis daugiau neteisminės mediacijos atvejų“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) direktorė dr. Anželika Banevičienė.
Anot jos, mediacija  yra taikaus civilinių ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – mediatoriui. Neteisminė mediacija taikoma iki tol, kol ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme. Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas, kuomet šalys ginčą išsprendžia taikiai iki teismo, yra labai populiarus ir naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, itin sumažėja darbo teismams,  ginčai išsprendžiami žymiai greičiau negu teisme, patiriama mažiau išlaidų, be to, šalys paprastai ne tik objektyviau įvertina savo reikalavimus, sutaria dėl žalų atlyginimo, bet ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Ir dar labai svarbu, kad žmonės nebelieka amžinais priešais. Tai ypač aktualu šeimos bylose.
„Kol kas neteisminiu tarpininkavimu galės pasinaudoti tie asmenys, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba. Vėliau šis procesas turėtų plėstis, mediacija galėtų būti taikoma neatsižvelgiant į asmens turtą ar pajamas“, – sako A. Banevičienė.
Praeitą penktadienį mediatorius neteisminei mediacijai atrinkusi komisija, kuriai vadovavo Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžej Maciejevski, buvo maloniai nustebinta konkurse dalyvavusių žmonių kvalifikacija ir profesionalumu. Daugelis pretendentų turi nemažą teisminės mediacijos patirtį, kai kurie – ir tarptautinę. Tarp pretendentų buvo įvairiausių profesijų žmonių – psichologų, teisininkų, vaikų teisių specialistų ir kt., jie – iš įvairių Lietuvos miestų. Pagal konkurso sąlygas, jeigu pretendentas nebuvo baigęs mediacijos studijų, turėjo būti išklausęs 40 valandų mediacijos kursus, taip pat turėjo turėti vienerių metų darbo patirtį.
Artimiausiu metu su mediatoriais bus pasirašytos sutartys ir jie galės teikti savo paslaugas.
„Kaip realiai vyks šis procesas? Kol kas mediatorių skyrimas vyks per advokatus – paskirtas antrinę teisinę pagalbą teikti advokatas įvertins, ar tos bylos atveju tikslinga kviesti į pagalbą mediatorių. Apie tokį savo sprendimą advokatas informuos tarnybą ir pateiks abiejų ginčo šalių sutikimą pasinaudoti mediacija. Tuomet paskirsime mediatorių, kuris toliau ir dirbs su ginčo šalimis. Jeigu mediacijos pagalba pavyks sudaryti taikos sutartį, ją supaprastinta tvarka patvirtins teismas. Jeigu mediacijos pagalba šalys neras taikos sprendimų, jos tuomet galės vėl bendrauti su advokatais ir ginčą spręsti teisme“, – proceso esmę nusakė A. Banevičienė.
Mediatoriui keliami dideli reikalavimai – asmuo, teikiantis mediacijos paslaugas, privalo būti nešališkas, kantrus, profesionalus, nepriklausomas, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus. Jis taip pat turi gebėti analizuoti ir bendrinti informaciją, pažinti žmogaus elgesį, neverbalinę komunikaciją, turėti psichologijos žinių. Visa tai padeda mediatoriui pasirinkti, koks tarpininkavimo metodas vienam ar kitam žmogui labiausiai tinka, kad jis nusiteiktų dialogui, kad konstruktyviai vertintų konfliktą bei susidariusią situaciją, kad norėtų ieškoti kiek įmanoma objektyvesnio taikaus  sprendimo būdo.
VGTPT direktorė A. Banevičienė pabrėžė, kad mediacijos esmė yra ta, jog ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, mediatorius, kuris privalo būti priimtinas abiem besiginčijančioms pusėms, tik padeda joms sutarti, padeda įvertinti ginčo objektus, tačiau pats nepriima jokio sprendimo. Jį priima pačios ginčo šalys, jos taip pat susitaria dėl ginčo tolimesnio sprendimo būdo ir tvarkos.  Be to, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme yra įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principas. Tai reiškia, kad ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją.
„Esame įsitikinę, kad mediacija paspartins ginčų sprendimą, žmonės norės ir išmoks patys ieškoti taikių  ginčo  sprendimo kelių. Norėtume, kad iki metų pabaigos procesas įsibėgėtų, tuomet matysime, ką jame reikėtų tobulinti ar keisti“, – sako A. Banevičienė.

 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.


Teisinė pagalba – dar didesniam gyventojų ratui

 

Šiemet pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba galės dar daugiau mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų – nuo sausio pradžios padidintas pajamų ir turto lygis teisinei pagalbai gauti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jau daugiau kaip dešimt metų teikia paslaugas žmonėms, kuomet jiems teisingumo siekti prireikia teismuose – tokiais atvejais valstybė garantuoja advokato pagalbą teisminiame procese.

„Valstybė garantuoja žmonėms pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teikiama kiekvienoje savivaldybėje, čia bet kuris žmogus turi teisę pasikonsultuoti su specialistu teisinėmis temomis. Mūsų tarnyba teikia antrinę teisinę pagalbą, kuomet žmogui prireikia savo teises ginti ar siekti teisingumo teismuose: tarnybos paskirtas advokatas padeda parengti dokumentus, užtikrinama gynyba ir atstovavimas bylose, taip pat atstovaujami žmogaus interesai sprendžiant ginčą ne teisme. Valstybė, didindama pajamų ir turto lygį teisinei pagalbai gauti, sudaro galimybę ta pagalba pasinaudoti vis didesniam žmonių ratui", – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vadovė Anželika Banevičienė.

Anot jos, per antrinę teisinę pagalbą visiems šalies piliečiams užtikrinamos vienodos galimybės siekti teisingumo ar ginti savo teises teismuose. Tai reiškia, kad net mažas pajamas gaunantys ir turto neturintys asmenys gali bylinėtis teisme, nes tokiu atveju visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų padengia valstybė.

Antrine teisine pagalba gali pasinaudoti asmenys, kurie neviršija nustatyto pajamų ir turto lygio. Jeigu asmens pajamos ir turtas neviršija pirmojo finansavimo lygio, valstybė kompensuoja visas išlaidas, žmogui paslaugos visiškai nieko nekainuoja, jeigu neviršija antrojo lygio – valstybė kompensuoja 50 procentų išlaidų.

Pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Šiemet pretenduoti gauti 100 proc. valstybės finansuojamą teisinę pagalbą gali asmuo, jeigu jo pajamos per metus neviršija 3500 eurų (prieš pusmetį šis skaičius buvo 2 925). Jeigu asmuo turi vieną išlaikytinį, suma didėja iki 4812,5 eurų, jeigu du –  6 125 eurų, tris – 7 437 eurų. Kitaip sakant, asmuo gali gauti teisinę pagalbą per mėnesį vidutiniškai uždirbdamas 291,67 eurus, atitinkamai turėdamas vieną išlaikytinį – 401,04 eurus, du – 510,42, tris – 619,79 eurų. Valstybė kompensuoja 50 proc. išlaidų, jeigu asmens metinės pajamos neviršija 5250 eurų, vidutinis mėnesio uždarbis – 437,5 eurai. Atitinkamai sumos didėja turint išlaikytinių.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vertinamos ne tik pajamos, bet ir turimas turtas. Asmens turto lygis apskaičiuojamas tai pat kaip ir socialinei pašalpai gauti – pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Tad asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik tada, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Paprastai žmonės žino realiai, kokios jų pajamos ir turtas, pagalba skiriama būtent sunkiai besiverčiantiems. Tačiau, jeigu kyla neaiškumų ar abejonių, visuomet galima kreiptis į tarnybą, viską išsiaiškinsime kartu“, – sako tarnybos direktorė A. Banevičienė.

2015 metais teisinė pagalba tarnybos sprendimu buvo suteikta daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų, o iš viso, įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose, per metus teisinė pagalba suteikta per 41 tūkst. kartų. Pernai antrine teisine pagalba aktyviausiai naudojosi Joniškio ir Rokiškio rajonų bei Šiaulių miesto gyventojai.

Nuo pernai metų liepos mėnesio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reorganizuota į vieną įstaigą su penkiais skyriais – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Gyventojams ši pertvarka nesukels nepatogumų, pagalbos galima kreiptis tokia pat tvarka kaip ir anksčiau. Anot tarnybos direktorės A. Banevičienės, vykdomos permainos susijusios su darbų koordinavimu, vieningos informacinės sistemos kūrimu, siekiu suvienodinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Papildomą informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt

TEISINĖ PAGALBA: advokatą galima pasirinkti

Pernai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, kuomet buvo suteiktos advokato paslaugos,  pasinaudota per 41,5 tūkst. atvejų (įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose), iš jų daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų patys kreipėsi pagalbos. Šiuo metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba visoje Lietuvoje yra sudariusi sutartis su 65 advokatais, kurie nuolat teikia paslaugas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusiems žmonėms bei su 459 advokatais, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus.
Žmogui, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą konkrečioje byloje paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Skiriant pirmiausia atsižvelgiama į tai, kur vyks teismo procesas, nes nuolat paslaugas teikiančių advokatų yra visoje Lietuvoje. „Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti advokatą ir pats. Rinktis jis gali nebūtinai iš tų, su kuriais mes turime sudarę sutartis. Tačiau tuomet būtina pateikti mums pasirinkto advokato sutikimą sudaryti sutartį su tarnyba dėl paslaugų teikimo toje konkrečioje byloje. Aiškiai apibrėžta yra viena – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas gali teikti tik su tarnyba sutartį pasirašęs advokatas “, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.
Šiuo metu tarnyba yra sudariusi sutartis su 65 advokatais, kurie nuolat teikia paslaugas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusiems žmonėms bei su 459 advokatais, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Visų jų sąrašą nesunkiai galima rasti interneto svetainėje http://vilnius.teisinepagalba.lt.
Kasmet tarnybos rengiamos apklausos, atliekami tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, pasinaudojusių teisine pagalba, yra patenkinti gauta paslauga. Apie advokatų darbą klausiama ne tik klientų – advokatus vertina  tyrėjai, teisėjai ir kiti, kurie tiesiogiai susiduria su advokatais bylos tyrimo ar teismo procese. Dauguma vertinimų irgi yra teigiami.
„Paslaugos, kurias gauna žmogus, privalo būti kokybiškos. Tai, kad valstybė kompensuoja bylinėjimosi išlaidas, nėra jokia priežastis advokatui teikti prastas paslaugas. Galiu atsakingai pasakyti, kad bendra vidutiniška suma, kurią už dalyvavimą byloje gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, nedaug skiriasi nuo privačių advokatų įkainių. Patys mūsų įkainiai gal ir mažesni, tačiau advokatui papildomai mokama už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą nagrinėti bylą, už įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rinkti, kelionėms sugaištą laiką ir t.t.  Todėl skųstis, kad mažai mokama, advokatai tikrai neturėtų ir žmonės tai turėtų žinoti. Todėl asmenys, gaunantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo iš advokatų reikalauti kokybiškų paslaugų, nes jos, noriu dar kartą pabrėžti, nėra nemokamos, už jas sumoka valstybė“, – sako tarnybos vadovė dr. Anželika Banevičienė.
Daug vilčių dėl teikiamų paslaugų kokybės, dėl paslaugų gavimo procedūrų supaprastinimo siejama su pernai liepą įvykusiomis struktūrinėmis permainomis – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reorganizuota į vieną įstaigą su penkiais skyriais – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Šios permainos kaip tik susijusios su efektyvesniu darbų koordinavimu, vieningos informacinės sistemos kūrimu, siekiu suvienodinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, sukurti objektyvią tarnybos darbuotojų ir advokatų darbo vertinimo ir skatinimo sistemą ir pan.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.
Papildomą informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt
 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.


 

JEIGU DARBDAVYS JUMS NEMOKA DARBO UŽMOKESČIO ARBA MOKA MAŽIAU, NEGU NUMATYTA DARBO SUTARTYJE, NEPRIVALOTE SU TUO TAIKYTIS


Darbuotojų ir darbdavių santykius reguliuojantis LR darbo kodeksas tokioje situacijoje padeda apginti darbuotojų teises, nes negaudamas darbo užmokesčio darbuotojas turi teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ar net nutraukti darbo sutartį.
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) (DK 95 str.). Kuomet darbdavys pažeidžia šalių pasirašytą darbo sutartį ir įstatymus svarbu nedelsti ir tinkamai ginti savo teises.
Darbo kodekso 1231 str. 1 d. numato, kad jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. Svarbu, kad tai būtų ne formalus raštu išsiųstas prašymas, o darbdavys būtų realiai informuotas apie darbo sutarties vykdymo sustabdymo priežastis. Už šį laikotarpį darbo užmokestis darbuotojui nebus mokamas, tačiau jei darbo sutarties vykdymas sustabdytas pagrįstai, darbdavys pagal darbo kodekso 1231 str. 3 d. turės darbuotojui sumokėti ne mažesnę kaip vienos minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį, kuomet darbuotojas buvo sustabdęs savo darbo funkcijų vykdymą. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą (DK 1231 str. 4 d.).
Be to, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio (mėnesinės algos), darbuotojas pagal DK 128 str. 1 d. turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip 3 dienos nuo prašymo padavimo dienos. Tokiu atveju pagal Darbo kodekso 140 str. 3 d. darbuotojui priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Darbo kodekso 141 straipsnis nustato atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Be to, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).
Jei darbuotojas nenori prisiimti rizikos ir nėra visiškai tikras dėl savo sprendimo, jis prieš nutraukdamas arba sustabdydamas darbo sutartį gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kad ši nustatytų darbo užmokesčio nemokėjimo faktą.
Taip pat svarbu paminėti, kad darbuotojai, kurių netenkina anksčiau nurodytos priemonės, t.y. kurie nori išsaugoti savo darbo vietą ir tęsti darbo santykius, bet kuriems priklausančio darbo užmokesčio darbdavys nesumoka, turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, įsteigtą prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Darbuotojai į darbo ginčų komisiją gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jų teisės. Atleisti iš darbo ir negavę visiško atsiskaitymo į darbo ginčų komisiją gali kreiptis per 3 mėnesius nuo atleidimo momento. Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Taigi, darbuotojas dėl nesumokėto darbo užmokesčio negali iš karto kreiptis į teismą, prieš tai nesikreipęs į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi abiem ginčo šalims. Jei darbdavys darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdys, darbuotojas darbo ginčų komisijos sprendimu priteistą darbo užmokestį iš darbdavio galės išieškoti pagal civilinio proceso taisykles kreipdamasis į antstolį. Jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
Ši teisinė informacija yra bendro pobūdžio, darbuotojai, kuriems reikalinga konkreti teisinė informacija, gali kreiptis į Visagino savivaldybės valstybės garantuojamos nemokamos pirminės teisinės pagalbos teisininką (vyriausiąjį specialistą) adresu Parko g. 14, 106 kabinetas, Visaginas, tel. (8 386)  31 038.

 

Parengė
Teisininkė (vyriausioji specialistė) Birutė Krapavickaitė




 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2016-06-22 08:14:49
 Prisijungimas gyventojams

MUS RASITE ČIA
                                                          Miesto schema 

 

RENGINIŲ
KALENDORIUS
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
 
NAUJIENŲ
PRENUMERATA
Įveskite savo el. pašto adresą:
Įveskite paieškos raktinį žodį:
VARTOTOJŲ
STATISTIKA
Iš viso apsilankė: 10068929
Šiandien apsilankė: 9422
Dabar naršo: 123
 
© Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smartweb sistema