Visagino savivaldybė - Baltijos jūros regiono 2007-2013 m. programa

Biudžetinė įstaiga
Parko g. 14, 31139 Visaginas
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188711925
Tel. (8 386) 60 246
Faks. (8 386) 31 286
El. p. visaginas@visaginas.lt

Lietuviškai English Russian
Spausdinti
Tarybos posėdžių transliacija
Baltijos jūros regiono 2007-2013 m. programa

 

 

 

VISAGINO SAVIVALDYBĖJE VYKO SEMINARAS-MOKYMAIVISAGINAS - ŽALIOSIOS ENERGETIKOS MIESTAS“ 

 

 

VISAGINO VAIKAI DOMĖJOSI ŽALIAJA ENERGETIKA IR KŪRĖ ĮDOMIUS DIRBINIUS, PANAUDOJĘ ANTRINES ŽALIAVAS 

 

 

 

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ ĮSTATYMAs

Antrasis 2011 metų pusmetis pasižymėjo pasirengimo gegužės 12 d. priimto Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įgyvendinimui nuotaikomis. Tai atsitiko todėl, kad šio įstatymo veiklų skatinimo punktai įsigalės tik metų gale – gruodžio 31 d. Valdžios institucijos užsitikrino laiko poįstatyminiams aktams parengti. Atsinaujinančių išteklių energetikos atstovai gavo laiko parengiamiesiems darbams. Tačiau visumoje vyravęs „atsinaujininkų“ entuziazmas ir verslo veržlumas buvo kiek primalšintas senosios energetikos atstovų naudai.

Daugiau naujienų apie darnią energetikos plėtrą galite sužinoti perskaitę  2011 metų II pusmečio Naujienlaiškį Nr. 2 „Darnios atsinaujinančių energijos išteklių grandinės“

PROJEKTO #043 „VIEŠOSIOS ENERGETIKOS ALTERNATYVOS – TVARIOS ENERGETIKOS STRATEGIJA KAIP REGIONINĖS PLĖTROS GALIMYBĖ“(PEA) PARTNERIŲ STUDIJINIS VIZITAS Į ŠVEDIJĄ IR DANIJĄ


Vykdydami Baltijos jūros regiono 2007-2013 m. programos projektą #043 „Viešosios energetikos alternatyvos – tvarios energetikos strategija kaip regioninės plėtros galimybė“(PEA), projekto partnerių delegacija iš Visagino, Ignalinos bei Zarasų rajonų savivaldybių, Ignalinos AE regiono plėtros agentūros, Lietuvos energetikos instituto bei Kraslavos savivaldybės (Latvija) vyko į studijinį vizitą į Švediją ir Daniją.
Dabartiniame PEA projekto etape projekto partneriai kuria regionines energetikos alternatyvų vystymo strategijas, kuriomis bus vadovaujamasi plėtojant bei modernizuojant energetikos ūkį Ignalinos AE regione bei vystant pažangias atsinaujinančios energijos technologijas. Projekto parneriai mano, kad Švedijos ir Danijos savivaldybių patirtis, įgyvendinant ambicingas strategijas energetinės nepriklausomybės bei darnios plėtros srityse, padės parengti tokią Ignalinos AE regiono strategiją, kuri užtikrins regiono savivaldybių konkurencingumą ir darnią plėtrą ateinantį dešimtmetį.
Švedija ir Danija tai šalys, pasižyminčios tuo, kad nuolat vystosi ir keičiasi generuodamos bei įgyvendinamos naujas, inovatyvias idėjas ir kitokį mastymo būdą. Šios šalys pasiryžusios palikti ateities kartoms visuomenę, kurioje būtų išspręstos pagrindinės aplinkosaugos problemos (turimų išteklių tausojimas, aplinkos švarinimas ir pan.).
Švedija yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje mokslinių tyrimų srityje ir pirmauja biotechnologijos, medicinos naujovių, mikroelektronikos, it ir telekomunikacijų srityse.
Danija ir Švedija pirmauja pasaulyje vystant technologijas bei projektus, susijusius su pažangiu šiukšlių surinkimu, rūšiavimu ir antriniu panaudojimu, atsinaujinančių energijos išteklių bei tvaraus transporto naujovių plėtra, bioenergetikos ir miškininkystės srityse.

1 APLANKYTAS OBJEKTAS.
NUOTEKŲ TVARKYMO ĮMONĖ „GRYAAB AB“, GOTEBORG MIESTE (ŠVEDIJA)

Šimtmečiais Švedijos žmonės naudojo kanalus ir upes kaip geriamojo vandens šaltinį, tačiau ten pat keliaudavo nuotekos ir šiukšlės, todėl su laiku vandens kokybė žymiai suprastėjo ir pasiekė kritinę ribą. 1960-aisiais metais Goteborg regiono savivaldybės sujungė savo jėgas ir suformavo Gryaab (http://www.gryaab.se/).
Jos nusprendė pašalinti visas nuotekas iš mažų vandentakių sukuriant didžiulią nuotekų tunelių 130 km ilgio sistemą. Buvo pastatyta didelė regioninė nuotekų valykla, kuri valė nuotekas prieš joms patenkant į jūrą. Valykla pradėjo darbą 1972 metais, nuo to laiko daug karto modernizuota.
Gryaab priklauso 7 savivaldybėms: Ale, Göteborg, Härryda, Kungälv, Lerum, Mölndal and Partille. Įmonė atsakinga tiek už nuotekų, tiek šalutinių dumblo atliekų tvarkymą. Taip pat iš dumblo gamina biodujas, kurių pagaminto kiekio per metus užtektų vienam automobiliui apkeliauti pasaulį net 2000 kartų! Pagamintos dujos parduodamos su ženklu „eko“.
Projekto partnerių delegaciją labiausiai sužavėjo Gryaab AB vykdoma komunikacija, edukacinės programos gyventojams ir mokyklinio amžiaus vaikams. Pasak Gryaab AB procesų inžinieriaus Safa Hadi, įmonę kasmet aplanko tūkstančiai mokinių iš visos Švedijos, nuotekų tvarkymo įmonėje jiems pristatomi ne tik įmonės įrenginiai, bet ir ugdoma įprastų dalykų, kurios būtina žinoti saugant ir tausojant gamtinius išteklius. Lankytojams yra demonstruojami edukaciniai filmukai apie įmonės veiklą, visą nuotekų valymo procesą ir jo svarbą, taip pat mokoma, kokius dalykus galima pilti ir mesti į centralizuotą kanalizacijos sistemą, o kokius – ne. Bendradarbiavimas su gyventojais, jų informavimas ir įpročių formavimas yra vienas pagrindinių įmonės prioritetų.

2 APLANKYTAS OBJEKTAS.
KATILINĖ „LJUNGBY AB“, LJUNGBY SAVIVALDYBĖ (ŠVEDIJA)

Antrasis aplankytas objektas buvo Ljungby savivaldybės teritorijoje veikianti vietinė energijos įmonė Ljungby Energi AB. Savivaldybės teritorijoje gyvena apie 27 000 gyventojų. Savivaldybei priklausanti įmonė valdo šilumą ir elektrą gaminančią jėgainę Ljungsjöverken.
Projekto partnerių delegaciją pasitiko jėgainės vadovas Bo Carlsson, kuris papasakojo apie kompanijas taikomas inovacijas, jų atsiperkamumą, poveikį aplinkai, energijos kainas.Jėgainėje yra 6 boileriai: 2 dujiniai, 1 mazuto, 1 biodujų, 1 medžio skiedromis/ durpėmis kūrenamas boileris ir 1 buitinėmis atliekomis kūrenamas boileris. Pastarasis boileris yra naujausia įmonės investicija, pradėjęs veikti 2001 metais bei kainavęs 13,6 mln. eurų. Dabartiniu metu tokia investicija kainuotų beveik tris kartu daugiau. Boilerio pajėgumai yra 18 MW šilumos energijos bei 1,7 MW elektros energijos. Yra įrengta garo nuėmimo sistema, analogiška veikianti Ignalinoje. Kompanijoje dirba apie 34 darbuotojai, tačiau jėgainės veikimas yra visiškai automatizuotas. Pasak jėgainės vadovo, jėgainę personalas galėtų valdyti iš namų arba iš bet kokios kitos pasaulio vietos vien personalinių kompiuterių pagalba. Apsilankymas Ljungby Energy AB kompanijoje paliko gerą įspūdį dėl tobulai sutvarkyto darbo organizavimo proceso, švaros, strateginio požiūrio į investicijas – naujasis atliekomis kūrenamas boileris buvo pirmasis vystant tokią koncepciją Švedijoje.

3 APLANKYTAS OBJEKTAS.
AUGUSTENBORG MIKRORAJONAS MALMO MIESTE (ŠVEDIJA)

Ar įmanoma miesto rajoną, kuriame vyrauja bedarbystė, alkoholizmas, o gyvenamieji namai pasenę ir aplinkui pilna šiukšlių, per dešimtmetį paversti patrauklia vieta gyventi? Malmo miesto pavyzdys įrodė, kad tai įmanoma.
„Ekomiestas Augustenborgas“ – programos, skirtos paversti šį mikrorajoną labiau socialiai, ekonomiškai ir aplinkosauginiu aspektu tvaria kaimynyste, pavadinimas.
Tai yra vienas didžiausių Švedijos urbanistinių tvarumo projektų, kuris buvo remiamas Vyriausybės Vietinės investicijų programos, Malmo miesto ir MKB komunalinės kompanijos. 1970-aisiais butai žmonėms tapo per ankšti, morališkai ir fiziškai paseno, todėl žmonės pradėjo kraustytis iš šios vietovės, todėl palaipsniui buvo susidurta su rimtomis socialinėmis problemomis. Nuo 1990-ųjų metų, MKB kompanija pradėjo gaivinti vietovės šią vietovę. Šios pastangos vėliau peraugo į kompleksinį projektą „Ekomiestas Augustenborgas“. Projektas prasidėjo 1998 metais, jo tikslas – transformuoti Augustenborgą į socialiai, ekologiškai ir ekonomiškai tvarią kaimyninę vietovė. Tai pavertė projektą pasaulinio žinomumo ekologiško urbanistinio atsinaujinimo projektu. Vienas pagrindinių projekto aspektų buvo mikrorajono gyventojų įtraukimas į projekto veiklas.
Ypatingą dėmesį renovuojant pastatus projekto vykdytojai skyrė lietaus vandens surinkimui, atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtrai, ekologijai, šiukšlių rūšiavimui, gyventojų įtraukimui į projektą. Delegacijos atstovus sužavėjo Švedijos patirtis saulės kolektorius įrengti ne tik ant daugiabučių gyvenamųjų namų stogų, bet ir ant balkonų sienelių. Taip akumuliuojamas ženklesnis saulės energijos kiekis. Dalis mikrorajono pastatų įrengti naudojant „žaliųjų stogų“ koncepciją. Šiuolaikiniai žalieji stogai su specialiai pagaminta augalijai skirta danga yra gana naujas reiškinys. Žalieji stogai gali sulaikyti iki 75 % lietaus vandens, kuris vėliau grąžinamas į atmosferą per transpiraciją, o kritulių vandenyje buvę teršalai lieka dirvožemyje. Vandens sulaikymas naudingas vandens tvarkymui, nes mažiau apkraunamos kombinuoto drenažo sistemos. Tradiciškai naudojamos stogo dangos sugeria saulės spindulius ir išskiria atgal į atmosferą jau kaip šilumą, dėl ko miestų temperatūra paprastai būna bent 4 °C aukštesnė nei aplinkinėse mažai urbanizuotose vietovėse. Apskaičiuota, kad jei visi didelio miesto stogai būtų apželdinti, temperatūra karštą dieną mieste būtų vėsesnė apie 7 °C.
Šis didžiulis projektas, pareikalavęs 200 mln. eurų investicijų, ne tik padėjo atnaujinti aplinką, bet ir įtraukė į projekto įgyvendinimą vietinius gyventojus, padėjo pakelti šios vietovės socialinį statusą, sumažinti socialines problemas, leido vietiniams žmonėms didžiuotis vietove, kurioje jie gyvena.
Šiuo metu Augustenborgas yra didelis turistų traukos objektas ir pavyzdys kitoms pasaulio šalims, kaip galima gauti maksimalią naudą iš vykdomų veiklų pasitelkiant kūrybiškumą bei bendradarbiaujant su vietiniais gyventojais. Šis pavyzdys galėtų pagelbėti mūsų regiono savivaldybėms, aktyviai vystantiems daugiabučių renovacijos projektus.

4 APLANKYTAS OBJEKTAS.
MALMO MIESTO VAKARŲ UOSTO GYVENAMŲJŲ NAMŲ PROJEKTAS (ŠVEDIJA)

Vakarų uosto teritorija yra kitas puikus tvaraus miesto gyvenimo pavyzdys Malmės (Malmö) mieste.
Vakarų uosto gyvenamųjų namų projektas – tai 1300 butų kvartalas, kuriame suderintos pažangios šiukšlių surinkimo, atsinaujinančių energijos išteklių bei tvaraus transporto naujovės. Vystytojai į projektą įtraukė ir biologinės įvairovės skatinimo priemones.
Anksčiau tai buvo sena, užteršta laivų statykla, teritorija Malmo mieste. Laivų statykla užsidarė prieš kelis dešimtmečius, 6000 Malmo miesto gyventojų liko be darbo.
Tačiau Malmo vadovai matė šią teritoriją ne kaip probleminę, bet kaip sprendimą sukurti naują, gražią miesto teritoriją, pažangia aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu aspektu, gebančia įkvėpti kitus miestus. Jie nusprendė šioje teritorijoje surengti pasaulinę statytos parodą po atviru dangumi ir sukvietė pasaulio architektus ir statybos kompanijas įgyvendinti savi idėjas būtent šioje teritorijoje.
Vakarų uosto kvartalas, kuris yra 100 proc. aprūpinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra viena populiariausių vietovių mieste ir yra fenomenali ekonominė sėkmė.
Ir tai dar ne viskas. Vietiniai autobusai yra varomi biodujomis, pagamintomis perdirbus surinktas iš gyventojų buitines atliekas, lietus yra renkamas į specialius vandens kanalus, vietovėje yra daug žalių zonų, automobilių yra itin mažai ir tūkstančiai žmonių mėgaujasi vaizdu į Šiaurės jūrą.
Taigi, ko galime išmokti?
•Problema yra sprendimas!
•Lyderystė mieste – PPP principo teisingas taikymas!
•Tai nėra brangu – tai kainuoja šiek tiek pinigų, tačiau visi, dalyvavę projekte, gavo svarią finansinę grąžą!
•Tiesiog padaryk tai – tai nėra tobula, bet tai yra tobulos pastangos!
Daugiau informacijos galite rasti http://www.malmo.se/English/Western-Harbour.html.
5 APLANKYTAS OBJEKTAS.
CLEAN AIR TECHNOLOGIES, KRISTIANSTAD (ŠVEDIJA)

Projekto partneriai apsilankė Kristianstad miesto energetikos kompanijoje, kuri turi atnaujintą 25 MW boilerį bei garo kondensavimo sistemą, susipažino su taikomomis technologijomis ir darbo organizavimo principais. Daugiau informacijos apie įmonę rasite http://www.cleanair.se/references-1223426
6 APLANKYTAS OBJEKTAS.
EKOKAIMAS HALEGEVILLE VIETOVĖJE (DANIJA)

Visame pasaulyje žmonės vis dažniau susimąsto, ar nereikėtų keisti savo gyvenamosios aplinkos ir įpročių bei tapti labiau socialiai, ekonomiškai ir ekologiškai atsakingiems ir ieško alternatyvos individualistinei, vartotojiškai bei sumaterialėjusiai visuomenei.
Ekokaimai - tai viena iš siūlomų alternatyvų, kurios pagrindinė idėja grindžiama kuo darnesniu žmogaus gyvenimu su gamta ir bendruomeniškumo Ekokaime puoselėjimu.
Projekto partneriai aplankė vieną iš labiausiai išsivysčiusių ekokaimų – Hallingelille vietovėje, Danijoje. Kaime gyvena apie 70 žmonių, dauguma jų čia atsikraustė iš sostinės – Kopenhagos. Projekto lėšomis bendruomenė pastate kaime  bendruomenės namus. Ši vieta tapo pagrindine kaimo gyventojų susibūrimo vieta. Bendruomenė yra išsirinkusi tarybą – kuri svarsto idėjas ir priima kaimo plėtrai ir kasdieniam gyvenimui svarbius sprendimus. Hallingelille bendruomenė du kartus į savaitę organizuoja bendras vakarienes bendruomenės namuose, kartu leidžia laisvalaikį bei skleidžia savo gerąją patirtį pasauliui, susikūrusi interneto tinklalapį http://hallingelille.dk/.
Bendruomenė naudoja tik ekologišką maistą, augina daržoves, pieno ir mėsos produktus gauna iš šalia esančių ūkininkų.
Kaime trys namai pastatyti naudojant kanapes kaip izoliacinę medžiagą – tai pirmieji tokio tipo namai Danijoje. Daugelyje namų įrengtos saulės energijos akumuliavimo sistemos (gyventojai ne tik pasigamina energijos sau, bet ir parduoda ją į tinklą), sukurta buitinių nuotekų (kanalizacijos) sistema, laisva teritorija apsodinta žilvyčiai, kurie sugeria perteklinę drėgmę.
Projekto partnerius sužavėjo gyventojų ypatingas požiūris į ekologiją, gamtos resursų tausojimą, sveiką gyvenimo būdą.

7 APLANKYTAS OBJEKTAS.
SAMSOE SALA –  100 PROC. ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ SALA (DANIJA)
SAMSOE SALA – yra puikus Danijos vykdomos energetikos politikos pavyzdys.
Samsoe „sėkmės“ istorija. 1997 metų lapkritį Samsoe laimėjo konkursą tarp 5 Danijos salų. Konkurso esmė buvo iššūkis pakeisti salos energetikos sistemą į atsinaujinančią energiją per 10 metų laikotarpį.
Šiandien Samsoe sala yra beveik 100 proc. nepriklausoma nuo iškastinio kuro ir 100 proc. pati apsirūpina elektros energija.
Energijos aprūpinimas Samsoe saloje 1997 metais buvo visiškai paremtas iškastiniais energijos šaltiniais. Šiandien 11 salos teritorijoje veikiančių vėjo turbinų pagamina pakankamai energijos visai salai. Apie 70 proc. salos šilumos poreikių yra pagaminama iš atsinaujinančios energijos, gautos iš šiaudų, saulės ir medienos atliekų.
Plano įgyvendinimas. 1998 metais buvo nuspręsta įgyvendinti 10 metų konversijos planą, kurį sudarė:
•Vėjo jėgainių statyba saloje ir jūroje siekiant padengti elektros suvartojimą;
•Visos energijos vartojimo sumažinimas;
•Energijos efektyvumo padidinimas;
•Saloje gyvenančių žmonių įpročių keitimas ir jų švietimas;
•Šilumos sistemos, susijusios su biomasės resursų naudojimu, plėtra;
•Mažų vėjo jėgainių, saulės panelių ir kt. plėtra privačiame sektoriuje.
Pagrindinis „sėkmės“ elementas įgyvendinant planą buvo salos gyventojų ir vietinių kompanijų atsidavimas ir visiškas įsitraukimas, daugelis kurių pasipelnė iš plano įgyvendinimo – t.y. tapo sukurto turto daliniais savininkais ir iš to gauną naudą. Projektas taip pat sukūrė naujas verslo galimybės salai, tokias kaip ekoturizmas.
Tuo tarpu kaip atsinaujinančios energijos technologijos, tokios kaip vėjo jėgainės, tapo patikimomis ir priimtinomis, transporto sektoriuje trūksta stiprių darnių sprendimų. Samsoe bendruomenė dirba su keliais naujais galimais sprendimais, tokiais kaip rapso ir vandenilio kuro naudojimas.
Samsoe energijos akademija. 2007 metais Samsoe saloje buvo atidaryta Energetikos Akademija, kuri panaudodama sukauptas žinias apie atsinaujinančios energijos technologijas ir jų sėkmingą vystymą Samsoe saloje, įrengė atsinaujinančių saulės, vėjo, vandenilio energijos instaliacijas, demonstracines technologijas, veda seminarus, organizuoja salos gyventojų švietimą, konsultuoja privačius ūkius atsinaujinančių technologijų diegimo bei energijos efektyvumo didinimo klausimais.
Akademija siūlo unikalią susitikimo ir bendradarbiavimo terpę verslui, akademinėms institucijoms, energetikos organizacijoms ir politikams saloje, kuri reprezentuoja energetinės nepriklausomybės siekį ir idėją. Samsoe energijos biuras dabar pritraukia daugiau kaip 1000 lankytojų kasmet, tame tarpe ministrus, ambasadorius, piliečių delegacijas, mokyklines grupes ir individualius tyrinėtojus. Daugiau informacijos apie salą galite rasti http://www.samso.dk/.

8 APLANKYTAS OBJEKTAS.
SORENSEN KOMPANIJA - VĖJO ENERGETIKOS KARTU SU BENDRUOMENĖMIS PLĖTROS BENDROVĖ (KOPENHAGA, DANIJA)
PEA projekto delegacija iš Lietuvos ir Latvijos apsilankė H.C. Sorensen kompanijos būstinėje Kopenhagoje. Vizito metu vėjo energetikos ekspertas dr. Hans Sorensen pasakojo apie Danijos patirtį kuriant vėjo jėgainių kooperatyvus, kurių tikslas – diegti pažangias vėjo technologijas kartu su vietinėmis bendruomenėmis.
Pristatymo metu buvo diskutuojama, kaip Lietuvai galime pritaikyti Danijos verslo ir gyventojų bendradarbiavimo modelį bei kaip komunikuoti su vietinėmis bendruomenėmis diegiant naujoves bei įtraukiant juos į visuomeninę veiklą.
Daugiau informacijos apie kompaniją galite rasti http://www.middelgrunden.dk/middelgrunden/?q=en.

 KAIP IGNALINOS PELENĖ TAPS SAULĖS PRINCESE

 
Vaikiška pasakėlė apie pelenuotos mergaitės atsivertimą į spindinčią princesę ir išsipildžiusią svajonę surasti karališką gerovę kartu su pasakų princu šiandien atgimsta Ignalinos regiono tikrovėje. Daugelį dešimtmečių uždarinėjama nebeveikianti atominė elektrinė, radioaktyvių atliekų kapinynas, išmirštantis Visagino miestas – tai senosios – pavojingos aplinkai ir žmonėms energetikos atgarsiai. Jie paverčia regiono gyventojus neišvaizdingomis pelenėmis, su kuriuo mažai kas norėtų sieti savo likimus.  Pamotės pyktį primena kai kurių politikų ketinimai nuostabaus grožio gamtos kampelį amžiams pasmerkti radioaktyviu kapinynu ir naujos atominės elektrinės bandymų „sprogs – ar nesprogs“ poligonu. Pasakose įamžinti žmonių norai ir ketinimai anksčiau ar vėliau išsipildo.  Reikia tik pasakų princo.
Šis princas – tai Europos Sąjungos Baltijos jūros programos projektas – PEA – „Viešosios energetikos alternatyvos“, kurį įgyvendina Ignalinos AE regiono plėtros agentūra su 20 partnerių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos ir Vokietijos, tarp kurių – 11 vietinės valdžios organų, 7 mokslinių tyrimų institucijos ir 3 koordinuojančios institucijos. Lietuvą atstovauja Ignalinos bei Zarasų rajonų ir Visagino savivaldybių administracijos, Lietuvos energetikos institutas. Projekto koordinatorius – Dmitrij Sosunov, projektą konsultuoja Naujadaros bendrovė „Eksponentė“.
Realūs žingsniai
2010 metais buvo surengti mokymai regiono gyventojams, paskelbti šviečiamieji straipsniai regiono žiniasklaidos priemonėse apie pažangios – nedeginančios energetikos technologijas, išteklius ir jų panaudojimo galimybes. Įgyvendinti du pilotiniai projektai: įrengti saulės kolektoriai Dūkšte ir Visagine (Pav. Projekto dalyviai prie Dūkšto saulės kolektoriaus).  Energetikai ir gyventojai gavo realią galimybę įsitikinti, kaip panaudojus šviesos energiją, nedeginant jokio kuro galima sušildyti vandenį.
Šių metų birželio 27-28 dienomis prie apskrito stalo susėdusios Lietuvos energetikos instituto geriausios atsinaujinančių išteklių energetikos intelektinės pajėgos su dr. Antanu Markevičium priešakyje, Naujadaros bendrovės „Eksponentė“ direktorius doc.dr. Stasys Paulauskas, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius Aleksandras Paulauskas, dalyvaujant Ignalinos rajono merui Ropei, regiono savivaldybių administracijos ir energetikos įmonių vadovams bei Plėtros agentūros direktorei Ingai Šidlauskienei, apžvelgė nuveiktą darbą, aptarė atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybes.
Lietuvos energetikos instituto mokslininkai savo pranešimuose detaliai pagrindė, kad regionas energijos išteklių požiūriu yra labai turtingas ir pajėgus pilnai patenkinti savo poreikius iš vietos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Stasys Paulauskas pristatė regiono energijos efektyvumo ir alternatyvų strategijos iki 2025 metų gaires.
Saulės Ignalinoje – daugiausia
Palyginus su kitais Lietuvos regionais, Ignalinoje intensyviausia saulės spinduliuotė, kas įgalina plačiai panaudoti šviesos energiją šilumai ir elektrai gaminti. 2011 metų gegužės mėnesį priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numatė labai palankias sąlygas elektrai gaminti panaudojus šviesos baterijas, kurių pagamintą vieną kilovatvalandę elektros tinklai superka po 1,51-1,63 Lt. Numatyta, kad iki 2020 metų bus skatinama 10 MW galios šviesos elektrinių veikla. O pasiekus šią galią, Seimas privalės spręsti kaip toliau plėsti elektros gamybą iš šviesos baterijų.
Nors Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas ir priimtas, tačiau kai kurie, daugiausia su skatinimo tvarka susieti jo straipsniai įsigalės tik šių metų pabaigoje, kada bus parengti visi reikalingi poįstatyminiai aktai. Todėl daugelis Lietuvos verslininkų, ūkininkų ir gyventojų nesėdi rankas sudėję, bet siekia įgyti žinių, nuodugniai studijuoja šviesos ir kitų pažangios energetikos šaltinių panaudojimo būdus bei ekonominę naudą.
Pirmiausia – nešvaistyti energijos ir pinigų
Dar nuo sovietmečio išlikęs neatsakingas požiūris į energijos vartojimą pastaraisiais metais vis skaudžiau kerta gyventojams per kišenę. „Plonasieniai“ ir „plonastogiai“ daugiabučiai, nesandarios durys ir langai,  „skylėti“ šilumos vamzdynai, netaupūs elektros prietaisai, teršiantis aplinką transportas – tarsi rėtis, pro kurį išmetamai „vėjams“ energija ir pinigai, žalojama aplinka ir trumpinamas žmonių gyvenimas. Todėl pirmiausia būtina susitvarkyti gyvenamuosius namus ir viešuosius pastatus, siekiant jų pasyvios (energijos nevartojimo) būsenos.  Tai galima pasiekti esamų namų renovacijos keliu, o naujus namus statant laikantis pasyvių namų statybos standartų, kaip numato naujas AEI įstatymas.
Būsto elektros energijos sąnaudos gali būti sumažintos daug kartų, panaudojus taupius elektros prietaisus: šaldytuvus, laidynes, arbatinukus ir kt. Elektroninės ryšių įrangos gabaritai ir atitinkamai energijos suvartojimas mažėja atsisakant stacionarių ir pereinant prie nešiojamų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų. Vien kaitriąsias apšvietimo lemputes pakeitus LED šviesos diodais, namų apšvietimo sąnaudos sumažėja dešimt kartų.
Siekiant išvengti gaisrų ir žmonių aukų, būtina pašalinti iš gyvenamojo būsto ugnį ir jos šaltinį – dujas bei malkas. Tai galima padaryti perėjus prie modernių būsto vidaus klimato harmonizavimo sprendimų (šildymo, aušinimo, vėdinimo, oro valymo ir kt.), panaudojus sumanios elektronikos ir elektros pagrindu veikiančią įrangą. 
Naftos ir dujų ištekliai ne tik kad toliau brangs, bet bus vis sunkiau pasiekiami. Todėl bus atsisakoma šių brangių išteklių deginimo ir pereinama prie elektrinio viešojo ir individualaus transporto. Tampa vis labiau akivaizdu, kad elektromobilis iš esmės pakeis būsto energetiką, o jo baterijos bus panaudojamos kaip automobilio galios šaltinis ir kaip elektros energijos kaupiklis, integruotas į namų energijos tinklą. Galingos baterijos pakaks, kad aprūpinti taupią namo energetiką elektromobilyje sukauptos energijos dėka.
Vėjo ir saulės energija pakraus baterijas
Tačiau kiek besutaupytume energijos, elektros vis vien reikės ir namų elektroninėms klimato sistemoms palaikyti, apsišviesti, buitiniams prietaisams, ir elektromobilio baterijoms pakrauti. Todėl elektros gamyba panaudojus nedeginančias technologijas bus toliau plėtojama Didžiosios ir Mažosios energetikos kryptimis.
Didžioji energetika vystoma statant labai didelės galios sausumos ir ypatingai jūros vėjo elektrinių parkus sujungtus aukštos įtampos nuolatinės srovės tinklais ir prijungtais prie hidro ir oro akumuliacinių talpyklų. Jų pagaminta energija tiekiama 330 kV aukštos įtampos tinklais stambiems vartotojams, miestams ir gamykloms.
Mažoji energetika – tai būstui ir elektromobilių akumuliatoriams pakrauti reikalingos namų saulės ir vėjo elektrinės. Jau šiandien galima sutikti individualiuose namuose įrengtas hibridines saulės – vėjo elektrines, kurios krauna namo baterijas ir įgalina autonomiškai apsirūpinti elektros energija. Netrukus pamatysime, kaip greta namo baterijos bus pakraunamos elektromobilių baterijos, kai šie ims plisti ir Lietuvoje. Kita vieta elektromobiliams pakrauti – darbovietė ir viešosios paskirties statiniai, prie kurių parkuojame savo automobilius. „Namai – darbovietė – viešieji objektai“ suformuos elektromobilių pakrovimo stotelių tinklus kiekvienoje gyvenvietėje.
Kiek ryškios princo ambicijos?
Naujasis AEI įstatymas atveria kelius sparčiai diegti pažangiausius energetikos sprendimus. Juolab, vykdant ES AEI direktyvos reikalavimus iki 2020 metų užtikrinti 23% energijos iš atsinaujinančių išteklių, kiekvienam rajonui iki 2011 metų pabaigos bus nustatytos užduotys, kiek jie privalės pakeisti tradicinių energijos išteklių naudojimą atsinaujinančiais šaltiniais. Mažiau bendro rodiklio nebus leista likti nė vienam rajonui.
Ignalinos pelenės tapimo saulės princese laikotarpį lems princo ambicijos. Ignalinos regionui pasiūlyti trys alternatyviosios energetikos plėtros scenarijai laikotarpiu iki 2025 metų. Pagal A scenarijų numatoma galimybė vien įvykdyti AEI įstatymo numatytas užduotis. Kur kas ambicingesnis yra B scenarijus, pagal kurį Skandinavijos savivaldybių pavyzdžiu būtų siekiama viso regiono poreikius patenkinti nuosavų AEI pagrindu. Tačiau pats moderniausias C scenarijus numato ne vien siekti regiono energetinės nepriklausomybės, bet ir sukurti darniosios energetikos veiklos visumą su pramonine gamyba, paslaugų bei mokslo ir švietimo centrais.
Mažiausiai kainuojančios ir efektyviausios investicijos susietos su išmintimi mažiau sunaudoti energijos. Šioje srityje prireiks pasinaudoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo galimybėmis. Privačios lėšos gali būti pritrauktos koncesijų būdu racionalizuojant gatvių apšvietimą, viešųjų pastatų eksploataciją ir techninę priežiūrą, pereinant prie elektrinio transporto, šviesos diodų, sumaniųjų elektros tinklų įgyvendinimo ir kt. Visus šiuos svertus turi regiono savivaldybės. O verslo paslaugų pasiūlos tikrai netrūksta.
Kurią Ignalinos regiono energetikos strateginę alternatyvą pasirinkti?
Kaip nenuskriausti savo regiono?
Kuri AEI užduočių nustatymo metodika bus pasirinkta – dar ateities klausimas. Svarbu, kad kiekvienas rajonas gaus užduotį, kiek kokių AEI jis turės įgyvendinti. Regiono vadovų reikalas yra pasirūpinti, kad AEI skatinimui skirtos bendros lėšos nenukeliautų į kitus regionus, kurių savivaldybės ir verslininkai parodys didesnę iniciatyvą, bet patektų į savo regioną. Jeigu apsiriboti vien AEI įstatyme numatytų užduočių įgyvendinimu, skaičiuojant kad Ignalinos regione gyvena 67 tūkstančiai arba 2,23% Lietuvos gyventojų, per ateinantį dešimtmetį numatytų įrengti 500 MW vėjo elektrinių regionui tektų 11,2 MW, iš 10 MW saulės elektrinių – 223 kW, iš 141 MW hidro elektrinių – 3,1 MW, iš 355 MW biokuro elektrinių - 7,9 MW. Viso Ignalinos AE regionui tektų 22MW AEI pajėgumų skatinimo.
Priėmus, kad vienam MW AEI investicijos vidutiniškai sudaro apie 1 milijoną eurų, regiono AEI investicijos per 10 metų sudarytų 78 milijonus litų. Svarbu tinkamai pasidalinti šias investicijas. Vidutiniškai vienam regiono gyventojui tektų apie 1158 Lt. investicijų į AEI plėtrą. Šios investicijos gali būti paskirstytos trejopai. Pirma, stambius AEI projektus plėtojantys verslininkai už Ignalinos regiono ribų investuos ir gaus skatinimo naudą. Antra, išoriniai investuotojai investuotų regione ir gautų skatinimo naudą. Ir trečia, patys regiono gyventojai investuotų ir gautų skatinimo naudą. Esant pakankamai regiono vadovų iniciatyvai, trečiasis variantas labiausiai atitinka regiono interesus, esant prieinamam investicijų poreikiui bei gaunamai regiono gyventojų ekonominei naudai.
Kaip patiems apsirūpinti vietos atsinaujinančiais energijos ištekliais?
Lietuvos energetikos instituto mokslininkams patvirtinus, kad regionas gali pilnai apsirūpinti energija iš atsinaujinančių vietos energijos išteklių, skaičiuotinas ir šis regiono AEI plėtros scenarijus. Čia svarbu atsiriboti nuo labai stambaus nacionalinio elektros energijos vartotojo – uždaromos Ignalinos atominės elektrinės ir branduolinių atliekų saugyklų. Regiono savivaldybėms tikslinga pirmiausiai rūpintis savo gyventojų, viešojo sektoriaus ir verslo įmonių aprūpinimu elektros energija.
Proporcingai gyventojų skaičiui, regiono didžiausias suvartojamos elektros energijos poreikis žiemos mėnesiais siekia 36 MW. Skaičiuojant faktinį elektros suvartojimą, jis atitinka 6MW galią. Atsinaujinančių energijos išteklių instaliuota galia regione vidutiniškai sudarys apie 20%. Tada AEI instaliuotos galios poreikis regione sudarys atitinkamai 178 MW žiemos mėnesiais ir 29MW pagal faktinį suvartojimą. Čia neįvertinta tai, kad vėjo elektrinės žiemos mėnesiais pagamina dvigubai daugiau elektros energijos negu vasarą, o saulės elektrinės – atvirkščiai. Atsižvelgus į sezoninius elektros energijos poreikių ir energijos gamybos svyravimus panaudojant AEI, gali būti sudarytas optimalus regiono AEI rinkinys, kuris užtikrintų nuolatinį regiono vartotojų aprūpinimą vietoje pagaminta elektros energija.
Racionaliausia – visuminė regiono plėtra
Pažangi Europos ir Skandinavijos patirtis liudija, kad vien regiono energetikos problemas išspręsti nepavyks, jeigu nebus pasirūpinta visuminiais regiono plėtros uždaviniais. Svarbu čia pat regione panaudoti turimas ir išplėtoti intelektines, inžinerines, verslo ir viešojo sektoriaus pajėgas. Nuostabaus grožio ir turtingos gamtos Ignalinos regionas gali ir privalo būti plėtojamas derinant mokslo, verslo ir savivaldybių pastangas.
Kitų regionų plėtros patirtis liudija, kad nėra geresnio būdo jaunimui išlaikyti regione, kaip įsteigti aukštąją mokyklą ir rengti specialistus savo krašte. Kurdami šeimas jauni žmonės plėtos vietos verslus. Stebint Druskininkų rajono sveikatingumo, sporto ir turizmo plėtojimo praktiką, kyla minčių, kad ir Ignalinoje yra puikios galimybės plėtoti pastaruoju metu vis labiau populiarėjančias pramogų veiklas.
Kiekvieno regiono sėkmę lemia intelektinio potencialo mastas ir jo stiprinimas. Ignalinos regiono plėtros agentūra duoda gerą darnaus vystymosi toną regione, dalyvaudama svarbiuose Europos Sąjungos plėtros programų projektuose. Labai svarbu pritraukti į regioną mokslinių tyrimų bei verslo veiklų, susietų su vėjo, saulės, šviesos diodų, elektromobilių, sumaniųjų namų ir kitų naujovių tyrimais, eksperimentine plėtra ir gamybos organizavimu.
Svarbu, kad į regiono pažangos problemų sprendimą įsitrauktų kuo daugiau jaunimo, dabartinės kartos ir gyvenimo išminties sukaupusių gyventojų. Kviečiame Jus diskutuoti ir siūlyti, kurį regiono atsinaujinančių energijos išteklių plėtros variantą labiausia verta pasirinkti. Kaip pelenę paversti saulėta princese? Dėkojame už Jūsų atsakingumą!

 

 

 

 

 

 VISAGINO SAVIVALDYBĖ ĮGYVENDINA ALTERNATYVIOS ENERGETIKOS PROJEKTĄ 

Visagino savivaldybė kartu su kitais Lietuvos ir tarptautiniais partneriais įgyvendina Baltijos jūros regiono 2007-2013 m. programos projektą „Viešosios energetikos alternatyvos – tvarios energetikos strategija kaip regioninės plėtros galimybė“ (PEA).
2011 m. vasario 2-4 dienomis įvyko PEA projekto parnerių ataskaitinis susitikimas Niepolomice mieste (Lenkijoje). Pasitarime dalyvavo projekto 21 partnerio atstovai iš 6 Baltijos jūros regiono šalių.
Susitikimo metu projekto partneriai atsiskaitė už II periode atliktas veiklas – galimybių studijų parengimą, planuojamų mokymų modulių kūrimą, pasirengimą atlikti suplanuotas kitas veiklas bei pilotinių investicijų įdiegimą.
Visagino savivaldybės įgyvendintas projekto veiklas partneriams pristatė Visagino savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė. Džiugu paminėti, kad Visagino savivaldybė viena pirmųjų įgyvendino pagrindinę projekto veiklą – Visagino Socialinių paslaugų centre įdiegė pilotinę investiciją – Saulės kolektorių sistemą karšto vandens gamybai, siekiant taupyti centro energetinius resursus ir lėšas jiems padengti.
Ilgos diskusijos kiekvienu klausimu tapo puikia proga partneriams pasimokyti vieniems iš kitų ir susipažinti su partnerių patirtimi.

 


Visagino savivaldybės administracija įgyvendina tarptautinį  projektą „Viešosios energetikos alternatyvos“ (PEA), kurio tikslas – skatinti efektyvų energijos vartojimą projekto partnerių viešajame bei privačiame sektoriuose, kompleksiškai įvertinant energijos vartojimo bei alternatyvių šaltinių galimybes.
2010 m. birželio 28-30 dienomis Tartu mieste (Estijoje) įvyko 21 projekto partnerio iš 6 Baltijos jūros regiono šalių darbinis pasitarimas, kuriuo metu aptarti projekto I ataskaitinio laikotarpio rezultatai ir įgyvendintos veiklos, aptartas suplanuotų projektų veiklų įgyvendinimas II ataskaitinio laikotarpio metu.
Projekto parneriai pasitarimo metu dirbo 6 darbo grupėse. Planuodami bei derindami ateities veiksmus, skatinant viešosios energetikos alternatyvų plėtrą Baltijos šalių regione, darbo grupių dalyviai diskutavo alternatyvios energetikos strategijų rengimo, projekto viešinimo, bendradarbiavimo, materialiųjų investicijų įgyvendinimo klausimais.
Informuojame, kad vykdydama projektą Visagino savivaldybė jau pasirašė sutartį dėl pilotinio projekto įgyvendinimo – alternatyvaus energijos šaltinio (saulės kolektoriaus) įrengimo Visagino socialinių paslaugų centre. Alternatyvaus energijos šaltinio pagalba bus gaminamas karštas vanduo centro poreikiams. Vykdant sutartį šiuo metu rengiamas sistemos techninis projektas ir  montuojama įranga. Centro techninis personalas bus apmokytas aptarnauti naujai sumontuotą įrangą. 

Visagino savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti tarptautinį projektą „Viešosios energetikos alternatyvos“ pagal Baltijos jūros regiono 2007-2013 m. programą.
Projekto tikslas -  skatinti efektyvų energijos vartojimą projekto partnerių viešajame bei privačiajame sektoriuose, kompleksiškai įvertinant efektyvaus energijos vartojimo bei alternatyvių energijos šaltinių galimybes. Šiame projekte dalyvauja 21 partneris iš 6 Baltijos jūros regiono šalių (Vokietijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos). Projektui vadovauja Wittenberge savivaldybė (Vokietija).
2010 m. kovo 24-25 d. Wittenberge (Vokietija) įvyko pirmasis projekto partnerių darbinis pasitarimas, kurio metu pristatyti visų parnerių regionai ir jų planuojamos veiklos bei investicijos, aptarti svarbiausi projektų įgyvendinimo klausimai. Bendras projekto biudžetas  yra  3 732 082 EUR. Projektas bus įgyvendinamas 2010-2012 m. Visagino savivaldybės projekto biudžetas  -  66 500 EUR.
Projekto metu Visagino savivaldybė planuoja įrengti atsinaujinantį energijos šaltinį – saulės kolektorių Visagino socialinių paslaugų centre bei keistis patirtimi su projekto partneriais atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo srityje.

Paskutinis atnaujinimas: 2012-05-03 08:26:03
 Prisijungimas gyventojams

MUS RASITE ČIA
                                                          Miesto schema 

 

RENGINIŲ
KALENDORIUS
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
 
NAUJIENŲ
PRENUMERATA
Įveskite savo el. pašto adresą:
Įveskite paieškos raktinį žodį:
VARTOTOJŲ
STATISTIKA
Iš viso apsilankė: 10068929
Šiandien apsilankė: 9422
Dabar naršo: 123
 
© Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smartweb sistema