Visagino savivaldybė - Kalbėkime taisyklingai

Biudžetinė įstaiga
Parko g. 14, 31139 Visaginas
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188711925
Tel. (8 386) 60 246
Faks. (8 386) 31 286
El. p. visaginas@visaginas.lt

Lietuviškai English Russian
Spausdinti
Tarybos posėdžių transliacija
Kalbėkime taisyklingai

Dėl žodžių atstovauti, atitikti, atitikimas vartojimo
 
Dokumentų, sutarčių, pranešimų rengėjai kartais klysta vartodami žodžius atstovauti, atitikti, atitikimas.
Būtina įsidėmėti, kad veiksmažodis atstovauti vartojamas su naudininku: Susirinkime darbuotojams atstovauja tarybos pirmininkė. Du savivaldybės tarybos nariai konferencijoje atstovaus mūsų savivaldybei.
Veiksmažodis atitikti valdo galininką: Kirvis atitinka kotą. Bendrijos įstatai atitinka įstatymus. Statybos darbai atitinka techninius reikalavimus.
Tiek veiksmažodis atitikti, tiek abstraktas atitikimas nevartotini su naudininku objektui reikšti. Junginį atitikimas kam galima taisyti taip: atitiktis kam, to ir to atitiktis (atitikimas), sutikimas su kuo, šalutinis sakinys. Nagrinėjamas įstatymo straipsnio atitikimas Konstitucijai (taisoma Nagrinėjama įstatymo straipsnio atitiktis Konstitucijai; Nagrinėjamas įstatymo straipsnio sutikimas su Konstitucija; Nagrinėjama, kaip (kiek) įstatymo straipsnis atitinka Konstituciją).
Įsidėmėtina, kad nevartotinas veiksmažodis atatikti ir jo vediniai atatikimas, atatinkamas, atatinkamai.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją 

Artėja Joninės...

Birželio 24-ąją švenčiama Rasos ir Joninių diena (toks oficialus šventės pavadinimas). Neretai girdimi ir kiti jos pavadinimai: Rasos šventė, Kupolė (Kupolės), Krešė (Krešės), Rasos, Vainikų šventė, o bene dažniausiai vadinama tiesiog Joninėmis.

Šventės pavadinimas Joninės gali būti kirčiuojamas pagal antrąją (Jonìnės) ir pagal pirmąją (Jõninės) kirčiuotes. Pirmenybė teikiama antrajai kirčiuotei:

V. Jonìnės
K. Jonìnių
N. Jonìnėms
G. Joninès
Įn. Jonìnėmis
Vt. Jonìnėse
Š.  Jonìnės!

Kirčiavimas pagal pirmąją kirčiuotę Jõninės yra šalutinis normos variantas:

V. Jõninės
K. Jõninių
N. Jõninėms
G. Jõnines
Įn. Jõninėmis
Vt. Jõninėse
Š.  Jõninės!

 

 

Adventas

 

Keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas yra vadinamas adventu („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, Vilnius, 2000). Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis adventas rašomas mažąja raide.
Šis žodis yra 2 kirčiuotės ir kirčiuojamas taip:
V. adveñtas
K. adveñto
N. adveñtui
G. adveñ
Įn. adventù
Vt. adventè.

Vieni ar vieneri?
 
Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo visai neseniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejosdevyneri, devynerios. Pastarieji skaitvardžiai visada buvo vartojami su daugiskaitiniais daiktavardžiais, pavyzdžiui, dveji metai, trejos žirklės, ketveri marškiniai, penkerios durys ir pan. Pamažu visa paradigma susilygino, ir nauji dauginiai skaitvardžiai vieneri, vienerios tapo įprasti. Tačiau pirmenybė vis dėl to teiktina senajai vartosenai –pagrindinei formai vieni, vienos.
Tad nors ir pagrindinė, ir dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis, geriau vartoti tradicinę senąją vieni, vienos, pvz.: Jis vyresnis vieneriais (geriau vienais) metais; Jaunieji krepšininkai laimėjo vos vienerias (geriau vienas) rungtynes.
 
Giminystės pavadinimai

Pavadindami artimuosius pagal giminystę neretai klystame ar iš viso nežinome kaip vadinti, todėl girdime švogrius, švogeris, švogerka... Tai svetimos kilmės žodžiai, į mūsų kalbą greičiausiai atėję per lenkų ir baltarusių kalbą (lenk. szwagier; brus. швагер). Šį skolintą giminystės pavadinimą reikėtų keisti lietuvišku žodžiu svainis. Švogerka keistina svaine; moša; broliene.

Taigi artimuosius pagal vedybų giminystę vadiname taip:

Vyro motina – anyta
Vyro tėvas – šešuras
Vyro brolis – dieveris
Vyro sesuo – moša
Vyro brolio žmona – jentė, intė, brolienė 

Žmonos tėvas – uošvis
Žmonos motina – uošvė
Žmonos brolis – laigonas
Žmonos sesuo – svainė
Žmonos sesers vyras – svainis

Sūnaus žmona – marti
Dukters vyras – žentas
Brolio žmona – marti, brolienė
Sesers vyras – žentas, svainis

Pagal R. Buivydienės knygą „Lietuvių kalbos vedybų giminystės pavadinimai“

Skaičių rašymas
 
 
Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 5 vaikai, 2 marškiniai (skaitome dveji marškiniai), 21 puslapis, 12 mašinų.
 Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, III tomas; 5 pavyzdys, 6 lentelė, 2015 metai (skaitome du tūkstančiai penkioliktieji metai), 25 diena, 10 valanda, 25 puslapis.
 Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės, ypač sakinyje, pvz.: 2-a kategorija, kovo 8-oji, 60-osios metinės. Brūkšnelis gali būti rašomas ir prieš antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz.: 50-metis, 60-tūkstantasis lankytojas. Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz.: 3-iasis (ne 3-asis). Po romėniškų skaitmenų galūnės nededamos ir brūkšnelis nėra rašomas, todėl ne III-ioji dalis, bet III dalis, 3 dalis ar 3-ioji dalis.
 Dokumentų dalys, punktai, numeruojami arabiškais skaitmenimis su taškais. Punktas gali būti pažymėtas skaitmenimis, rodančiais skyrių, poskyrį, punktą ir papunktį, pvz., 2.4 punktas.
 Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 10 tūkstančių arba 10 tūkst.; 5 milijonai arba 5 mln. Rišliame tekste grupuojant didelius skaičius paprastai daromas tarpas, pvz.: 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000 000.
 Lietuvių kalboje tarp skaitmenų grupių nededamas kablelis. Dešimtainės ir šimtainės trupmenos skiriamos kableliais: pvz.: 1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,25 g (ne 0.25 g).
 Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetą, juos reikėtų rašyti skaitmenimis, pvz.: 220 kub. m, 22 kv. m, 60 proc. Matavimo vieneto neturintys skaičiai rašomi žodžiais, pvz.: Paslaugos kaina sumažėjo tris kartus.

 
 

 Kaip rašyti Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus vardą ir pavardę?

Tekstuose ir dokumentuose jau galima pamatyti dvejopai rašomą Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus vardą ir pavardę – Sergej Mickevič ir Sergejus Mickevičius. Kaip reikėtų rašyti taisyklingai?
Sergej Mickevič yra asmens dokumente nurodyti administracijos direktoriaus vardas ir pavardė. Tačiau lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai reiškiami galūnėmis, t. y. rišlumo tikslais prie vardo ir pavardės pridedamos galūnės, net jei asmens dokumente nurodyta ir nesugramatinta vardo ir pavardės forma (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos skyrybos ir rašybos“ 6 punktas).
Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kokią galūnę pasirinkti. Šiuo atveju prie vyriško vardo, kuris baigiasi -j, pridedama galūnė -us, taip pat kaip ir prie vyriškos pavardės, kuri baigiasi   -č, vadinasi, Sergej Mickevič rišliame tekste turėtų būti Sergejus Mickevičius, Sergejaus Mickevičiaus, Sergejui Mickevičiui, Sergejų Mickevičių, Sergejumi Mickevičiumi ir t. t. Nesugramatinta forma Sergej Mickevič išlieka nerišliame tekste: parašo rekvizite, sąraše, anketoje ir pan.
Nesugramatintų ir sugramatintų vardo ir pavardės formų Sergej Mickevič ir Sergejus Mickevičius atsiradimas neturėtų kelti abejonių, kad kalbama apie tą patį asmenį. Vis dėlto, jeigu numanoma, kad gali būti suabejota dėl asmens tapatybės (finansiniuose, teisiniuose dokumentuose ir pan.), greta sugramatintos vardo ir pavardės formos skliaustuose patartina nurodyti begalūnes jų formas, pvz., Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus Sergejaus Mickevičiaus (Sergej Mickevič).

 

Apie sangrąžos dalelytę -si

Sangrąžos dalelytė -si- kitakalbių, o ir pačių lietuvių, neretai pavartojama netaisyklingai. Štai kelios būdingesnės klaidos:
 1. Sangrąžos dalelytės -si reikšmės nedubliuotinos įvardžio savęs linksniais (sau, save) arba prielinksninėmis konstrukcijomis (tarp savęs, prie savęs), pvz.: Ryte reikia nusiprausti savo (=nusiprausti) veidą. Darže verta pasisodinti sau (=pasisodinti) bulvių. Jis užsirekomendavo save iš teigiamos pusės (=Jis gerai, puikiai, be priekaištų, nepriekaištingai dirbo, atlikdavo savo pareigas, užduotis; gerai pasirodė). Dabar mudu pasidalykim tarp savęs (=pasidalykim) pinigus.
 Kartu su minėtais įvardžiais ar prielinksninėmis konstrukcijomis dalelytė -si- vartotina tik tais atvejais, kai sangrąžinį veiksmažodį norima pabrėžti, tikslinti, stilistiškai nuspalvinti, pvz.: Stalą sau dirbuos, ne kitiems. Tie baldai tarp savęs nesiderina || nedera. Žinokis sau!
 2. Sangrąžos dalelytė -si- nėra galūnė, todėl ji nekaitoma (dėmesys ypač atkeiptinas į moteriškąją giminę), pvz.: džiaugdamosios (=džiaugdamosi), ruošdamosios (=ruošdamosi), rūpindamosios (=rūpindamosi). Čia reikėtų paminėti ir žodį kreipimasis, nes dažnai teiraujamasi, kaip jį rašyti: kreipimasis, kreipimosi, kreipimuisi, kreipimąsi, kreipimesi; kreipimaisi, kreipimųsi.
 3. Priešdėlinės sangrąžinės formos nevartojamos su dalelyte -s žodžio gale, tik su dalelyte -si- tarp priešdėlio ir šaknies, pvz.: negailėsis (=nesigailės), nevėluokis (=nesivėluok)
 Kitakalbiai itin dažnai -si priešdėlinių veiksmažodžių gale supranta kaip sangrąžos dalelytę, pamiršdami, kad tokiais atvejais ji visada turėtų būti po priešdėlio, pvz.: nematosi (=nesimato), nenorisi (=nesinori).
 4. Sangrąžinės formos su dalelyte -si- nevartotinos, jeigu veiksmas negali vykti savaime (įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą), pvz.: Parsiduoda dar gera spinta (=Parduodama dar gera spinta; Parduodame dar gerą spintą). Išsinuomoja butas (=Išnuomojamas butas; Išnuomojame butą). Vilniuje atsidaro paroda (=atidaroma paroda; atidaro parodą). Nafta gaunasi (=Nafta gaunama; Naftą gauname) keliais būdais. Valia ugdosi veiklos procese (=ugdoma veiklos procese; Valią ugdo veikla). Per tuos metus pasistatė (=buvo pastatyta) ne viena mokykla. Šis paveikslas nesižiūri (=nedaro įspūdžio; netraukia akies). 
 
 
 Datos rašymas

Tikrinant dokumentus, interneto svetainių kalbą tenka pastebėti netaisyklingai rašomą datą.
 Pagal Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117, dokumento data rašoma arabiškų skaitmenų grupėmis arba mišriuoju būdu. Rašant datą skaitmenų grupėmis, tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, pvz., 2014-12-22. Kai mėnesį ar dieną reiškia vienaženkliai skaičiai, prieš juos rašomas nulis, pvz., 2015-06-22. Jei data rašoma mišriuoju būdu, nurodomas metų skaitmuo ir žodžio metai sutrumpinimas m., mėnesio pavadinimas, dienos skaitmuo ir žodžio diena sutrumpinimas d., pvz., 2015 m. birželio 22 d. Vienaženkliai dienos skaitmenys rašomi be nulio, pvz., 2015 m. birželio 5 d.
 Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2001 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 2(78) „Dėl datos rašymo“, kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančias skaitmenų grupes galima skirti brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.: 2015-06-20, 2015 06 20.
 Vadinasi, šios dienos datą dokumentuose galime rašyti dviem būdais: 2015-07-08 arba 2015 m. liepos 8 d., kitur nesuklysime parašę ir 2015 07 08 ar 2015 metų liepos 8 diena.
 

DĖL ŠVENČIŲ IR ATMINTINŲ DIENŲ OFICIALIŲ PAVADINIMŲ

Oficialūs švenčių ir atmintinų dienų pavadinimai yra nustatyti teisės aktuose.
Darbo kodekse nurodytos šios švenčių dienos: 
„162 straipsnis. Švenčių dienos

1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:
1)  sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
4) sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
5) gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;
7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
8) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
9) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
10) rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
11) lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
12) gruodžio 24-tąją – Kūčių dieną;
13) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis“.

Atmintinų dienų įstatyme nurodytos atmintinos dienos:
„1 straipsnis. Atmintinos dienos
1. Atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.
2. Nustatyti šias atmintinas dienas:
1) sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena;
2) sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena;
3) sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena;
4) vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena;
5) kovo 4-oji – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena;
6) kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena;
7) kovo 20-oji – Žemės diena;
8) kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena;
9) kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena;
10) balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena;
11) balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena;
12) balandžio 15-oji – Kultūros diena;
13) balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena;
14) balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena;
15) balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena;
16) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;
17) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena;
18) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;
19) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;
20) gegužės 9-oji – Europos diena;
21) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena;
22) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena;
23) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena;
24) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;
25) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;
26) birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena;
27) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;
28) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena;
29) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;
30) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena;
31) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;
32) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena;
33) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;
34) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena;
35) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;
36) rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;
37) rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena;
38) rugsėjo antrasis šeštadienis – Statybininkų diena;
39) rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena;
40) rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena;
41) rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių darbuotojų diena;
42) rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena;
43) spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena;
44) spalio pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena;
45) spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena;
46) spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena;
47) spalio antrasis šeštadienis – Derliaus diena;
48) spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;
49) spalio 20-oji – 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;
50) spalio 25-oji – Konstitucijos diena;
51) lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;
52) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena;
53) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena;
54) gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena“.

Dėl žodžio „rinkiminis

Artėjant rinkimams vis dažniau išgirsime žodį rinkiminis. Reikėtų žinoti, kad tai netaisyklingos darybos žodis. Priesagos -inis vediniai nedaromi iš tokių pamatinių žodžių, kurie patys yra vediniai ir turi abstrakčią reikšmę. Tokią reikšmę turi veiksmažodinis daiktavardis rinkimai. Tad su rinkimais susijusius dalykus reikėtų įvardyti ne būdvardžiu rinkiminis, -ė, o nusakomojo kilmininko forma rinkimų, pvz.:
rinkimų (ne rinkiminė) apylinkė,
rinkimų (ne rinkiminė) komisija,
rinkimų (ne rinkiminė) kampanija,
rinkimų (ne rinkiminė) programa,
rinkimų (ne rinkiminė) laida.

Nevartotinas ir priešdėlinis žodis priešrinkiminis, pvz., priešrinkiminė laida (taisoma laida prieš rinkimus), priešrinkiminiai pažadai (taisoma rinkimų pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją

SU VISAGINU BENDRADARBIAUJANČIŲ MIESTŲ PAVADINIMAI

Siekiant suvienodinti kitų šalių vietovardžių rašybą lietuvių kalboje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras rengia ir leidžia žodyną „Pasaulio vietovardžiai“. Jau išleisti keturi tomai: „Europa“ (2006), „Amerika“ (2008), „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“ (2010), „Azija (Afganistanas–Jungtiniai Arabų Emyratai)“ (2012). Pirmieji du žodyno tomai, kuriuose pateikiami Europos ir Amerikos vietovardžiai, jau suskaitmeninti ir teikiami interneto svetainėje „Pasaulio vietovardžiai“ (adresu http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/), kurioje galima sužinoti, kaip taisyklingai parašyti ir sukirčiuoti užsienio šalies vietovardį.


Dėl žodžio „euras“ rašybos

Pastaruoju metu itin aktuali tapo žodžio euras rašyba.
Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 4 dalyje, taip pat Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytas oficialus Europos Sąjungos įsteigtos ekonominės ir pinigų sąjungos valiutos pavadinimas euro. Toks pavadinimas minėtuose teisės aktuose įrašytas visomis ES kalbomis, vartojančiomis lotyniško pagrindo raidyną. Tačiau nelietuviškas žodis euro vartojamas tik Lietuvos teisės aktuose ir tik prireikus vietoj ES bendrosios valiutos pavadinimo vardininko linksnio. Visuose kituose lietuviškuose tekstuose ir toliau vartotinas įprastas linksniuojamas piniginio vieneto pavadinimas euras (euras, euro, eurui ir t. t.).
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje priimta euro santrumpą – Eur. Prireikus galima vartoti ir tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.
Nereikėtų pamiršti, kad santrumpa, kodas ar simbolis po skaitmeninės raiškos vartojami paliekant tarpą, pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.
Euro cento santrumpa yra tokia pati, kaip ir šiuo metu galiojanti lito cento – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį euro ar jo santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

VISAGINO SAVIVALDYBĖS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ PAVADINIMŲ ABĖCĖLINIS SĄRAŠAS

Teikiame sukirčiuotų Visagino savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų sąrašą. Pirmiausia nurodomas gyvenamosios vietovės pavadinimas, toliau kirčiuotė ir gyvenamosios vietovės vardas vardininko linksniu.


Kulinarinių svetimvardžių atitikmenys (įvairūs patiekalai)

Valstybinės kalbos kontrolės skyriaus darbuotojoms neretai tenka konsultuoti kavinių, kitų maitinimo įstaigų darbuotojus, kaip taisyklingai valgiaraštyje pavadinti patiekalus. Šiame straipsnelyje pateikiami kulinarinių svetimvardžių atitikmenys su paaiškinimais pagal Svetimvardžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 (papildytą 2011 m. balandžio 7 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 ir 2012 m. lapkričio 8 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistų parengtą medžiagą.
Tikimės, kad rekomenduojami svetimvardžių atitikmenys bus naudingi visiems, norintiems taisyklingai lietuviškai pavadinti iš įvairių šalių atkeliavusius patiekalus.

Kulinarinių svetimvardžių atitikmenys (įvairūs gėrimai)
 
Šiame straipsnelyje pateikiami įvairių svetimos kilmės gėrimų lietuviški pavadinimai pagal Svetimvardžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 (papildytą 2011 m. balandžio 7 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 ir 2012 m. lapkričio 8 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistų parengtą medžiagą.

KOKS ŠIO MĖNESIO PAVADINIMAS?

Gegužė – penktas metų mėnuo, tokia (antroji) šio žodžio reikšmė nurodoma „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, todėl taip ir reikėtų vadinti šį mėnesį. Gegužis – šalutinis (dalinis) normos variantas, bendrinėje kalboje gali būti vartojamas tik prireikus, pavyzdžiui, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus.
Žodis gegužė yra 3b kirčiuotės, todėl laukiame (ko?) gegužės, skiriame (kam?) gegužei, baigiame (ką?) gegužę, džiaugiamės (kuo?) geguže, o sušunkame geguže! Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ galimas ir 2 kirčiuotės variantas gegužė (gegužės, gegužei, gegužę, geguže), tačiau prestižinis – 3b kirčiuotės variantas.

Trumpai apie Kalėdas

Artėja visus metus laukta šventė – Kalėdos. Apie tai praneša gražiausiomis spalvomis sutviskusi eglė, papuoštos įstaigų vitrinos ir namų langai. Vis dažniau matome užrašus: „Kalėdų“, „kalėdinis“... Kaip turėtų būti iš tikrųjų?
Kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktinesnė kilmininko forma Kalėdų, pvz.: Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų koncertas, Kalėdų atvirukas ir pan.
Tačiau, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet nebūtinai tiksliai su Kalėdomis sutampantį veiksmą arba kai gali atsirasti dviprasmybių, pirmenybė teiktina priesagos -inis, -ė būdvardžiui kalėdinis, -ė. Tad reikėtų sakyti kalėdinė prekyba, kalėdinis išpardavimas (ne Kalėdų, nes argi norėtume jas kam nors parduoti ar išparduoti), kalėdinė nuolaida (ne Kalėdų, nes šventės ateina ir be nuolaidos), kalėdinė staltiesė (ne Kalėdų, nes ją užtiesti galima ir ne per Kalėdas) ir pan.
Šventės pavadinimą nusakantis žodis Kalėdos stilistiškai vartojamas didžiąja raide. Šalia jo dažnai vartojamas ir žodis šventas. Jis į šventės pavadinimą neįeina, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šventos Kalėdos. Trumpinys taip pat – šv. Kalėdos.
Tad linkime visiems geros kalėdinės prekybos, turtingo Kalėdų Senelio ir džiaugsmingų šventų Kalėdų.

Kirčiuokime taisyklingai: Visaginas ir atominė

Vartojame, atrodo, tik žodžius – Visaginas ir atominė, tačiau kalboje išgirsi įvairių jų variantų: Visaginas, Visaginas, atominė, atominė...
Abu šie žodžiai yra pirmosios kirčiuotės, o tai reiškia, kad kirčiuojami pastoviai, t. y. visuose linksniuose kirčio vieta lieka nepakitusi:
V. Vìsaginas; atòminė,-ės
K. Vìsagino; atòminės, -ių
N. Vìsaginui; atòminei, -ėms
G. Vìsaginą; atòminę, -es
Įn. Vìsaginu; atòmine, -ėmis
Vt. Vìsagine; atòminėje, -ėse
 Prisiminkime šių žodžių kirčiavimą, patys kalbėkime taisyklingai ir klystantį pamokykime.
                                                                  
Didžiųjų raidžių rašymas valdžios įstaigų ir pareigų pavadinimuose

Oficialūs valstybinės valdžios įstaigų pavadinimai prasideda tikriniu šalies vardu – Lietuvos Respublika. Kiti pavadinimą sudarantys daiktavardžiai yra bendriniai, todėl rašomi mažąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Taip pat rašomi ir neoficialūs pavadinimai su santrumpomis, pvz.: LR finansų ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, LR generalinė prokuratūra. Kai vartojamas trumpesnis įstaigos pavadinimas, tada didžiąja raide rašomas pirmasis jo žodis, pvz.: Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Generalinė prokuratūra. Mažąja raide rašomas tik pavadinimas, sutrumpintas iki apibendrintos reikšmės žodžio, pvz., ministerija, prokuratūra.
Aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, taip pat svarbiausių tarptautinių organizacijų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas (neoficialiai – Seimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Vyriausybė), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir pan.
Pareigų pavadinimai – prezidentas, ministras, direktorius – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimai; Įsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministras. Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

KAIP PAVADINTI ĮMONĘ

Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91).
Pagrindiniai juridinių asmenų pavadinimų kalbiniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad:
1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.
Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse, kurios taikytinos ir darant parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimus, nurodoma, kokie simboliniai pavadinimai gali būti vartojami, o kokie – ne.
Simboliniais pavadinimais gal eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai, pvz.: „Kaitra“, „Kometa“, „Pirmoji kregždutė“, „Trys riešutėliai“, „Sedula“. Galimi ir dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius, pvz.: „Alaušė“, „Alfeksas“, „Aukštuva“, „Eksma“, „Ganto statyba“, „Grindukas“, „Sekoma“, „Ulgis“.
Renkantieji pavadinimą savo įmonei ar kt. turėtų atkreipti dėmesį į neteiktinus simbolinius pavadinimus. Ypač įsidėmėti reikėtų, kad simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais), sudaryti nenorminės darybos būdu:
1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“.
2. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“, „Kage“, „Mansel“, „Teko“. Tačiau pastaruosius gramatiškai įforminus, jie taptų panašūs į lietuvių kalbos žodžius, ir tokius simbolinius pavadinimus būtų galima vartoti, pvz.: „Galarga“, „Galargas“, „Galargė“, „Galargis“ ir t. t. 
3. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Bilijardo oazė“, „Varijantas“, „ATiLa“, „MeBeTa“, „SeKoMa“. Galimi tik taisyklingai parašyti pavadinimai, pvz.: „Biliardo oazė“, „Variantas“, „Atila“, „Mebeta“, „Sekoma“.
Dėl pavadinimų taisyklingumo galima konsultuotis Valstybinės kalbos kontrolės skyriuje, Parko g. 14-222, tel. 61 213.

 RAŠTINĖS REIKMENŲ PAVADINIMAI

Neretai klausiate, kaip taisyklingai pavadinti vieną ar kitą kanceliarinę prekę. Jums galėtų padėti trumpas raštinės reikmenų žodynėlis:
aplank(al)as – viršelis raštams ir dokumentams susidėti (ne papkė !);
įmautė – peršviečiamas skaidrus aplankas, pro kurio vieną galą įkišamas dokumentas;
įsegėlė – iš plastikinės medžiagos pagaminta juostelė palaidiems lapams susegti;
išsegiklis – įrankis, išsegantis iš susegtų lapų sąsagėles;
klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams suklijuoti;
klijų pieštukas (arba pieštukiniai klijai) – į pieštuką panašūs klijai (ne klijai-pieštukas !);
koreguoklis (arba baltalas) – prietaisėlis su porą eilučių uždažančia balta juostele (ne korektorius !);
lipukai – prilipinami įvairaus dydžio spalvoti popierėliai, skirti pastaboms žymėti;
pjaustiklis – popieriaus pjaustymo įrankis;
sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai;
segiklis – įrankis, sąsagėlėmis susegantis pluoštą lapų;
segtuvas – kietesnis aplankas su įtaisu dokumentams susegti (ne papkė !);
skylmuša – raštinės prietaisas skylutėms popieriuje išmušti;
skirtukas – skiriamasis lapelis ar juostelė, įsegami į aplankus ir segtuvus;
teksto spalviklis – rašiklis, kuriuo įvairiomis spalvomis pažymima tam tikra teksto vieta (ne markeris !);
tepiklis – baltos spalvos skystis, kuriuo užtepamos korektūros klaidos ar netiksliai išspausdintas tekstas (ne korektorius !);
žymiklis – rašiklis su greit džiūstančiu vandeniui atspariu tušu, kuriuo galima rašyti ant bet kokio paviršiaus, pvz.: plėvelės, stiklo, popieriaus ir pan. (ne markeris !).

MANDAGUMO ŽODŽIAI

Iš veiksmažodžio „prašyti“ yra kilęs mandagumo žodis prašom. Šalia jo atsirado sinonimiškai vartojama forma prašau. Pirmenybė teiktina prašomajam žodžiui prašom, o ne jo formoms prašau, prašome.
Slavų kalbų įtaka ardo įprastą lietuvių klabos žodžių tvarką – prašom netinkamai vartojamas po liepiamosios nuosakos: Pakvieskit, prašom, prie telefono; atidarykit, prašom, duris; Paimkit, prašom! ir pan. Ne ką geriau vartoti ir žodį prašau: Prašau, pasakykit, ar autobusas jau nuvažiavo?; Prašau, perduokit laišką ir pan. Kreipdamiesi į kitus, lietuviai nuo seno yra įpratę pirmiausiai tarti mandagumo žodį ir tik paskui pageidavimą. Po mandagumo žodžio vartojama ne liepiamoji nuosaka, o bendratis. Tad reikėtų sakyti: Prašom pakviesti prie telefono; Prašom atidaryti duris; Prašom paimti; Prašom pasakyti, ar autobusas jau nuvažiavo; Prašom perduoti laišką ir pan.
Visada mandagiau yra vartoti prašom, nei prašau, prašome, o norint ypač jautriai, nuolankiai paprašyti – prašyčiau.
Prašyčiau nepamiršti.

PADĖKOS ŽODŽIŲ NEBUS PER DAUG

Lietuvių kalboje padėkai reikšti turime du žodžius: ačiū ir dėkui. Abu žodžiai vartojami ir šnekamojoje, ir bendrinėje kalboje; juos laikome absoliučiais sinonimais.
Padėkos žodžius paprastai vartojame gerai, taisyklingai, tačiau apmaudu, kad ypatingą padėką kartais reiškiame klaidingu vertiniu didelis ačiū, didelis dėkui (plg. большое спасибо). Lietuviškai reikia sakyti labai ačiū, labai dėkui. Ir nereikėtų keisti žodžių tvarkos, sakyti ačiū labai, dėkui labai.
Kai jaučiamės nepaprastai dėkingi, savo dėkingumą išreiškiame kartodami prieveiksmį: labai labai ačiū, labai labai dėkui. Tik be reikalo kartais įterpiame jungtuką ir: labai ir labai ačiū, labai ir labai dėkui. Tai jau klaida, įtraukta į „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą“.
Reikėtų prisiminti ir tai, kad su žodžiais ačiū bei dėkui vartojami tik prieveiksmiai, o ne būdvardžiai: nuoširdžiai ačiū, o ne nuoširdus ačiū, širdingai dėkui, o ne širdingas dėkui ir pan.
Padėkos žodžių niekada nebus per daug, tik svarbu, kad jie būtų taisyklingi.

DAR KARTĄ APIE LIETUVIŠKAS KABUTES

Lietuviškos kabutės skiriasi nuo vartojamų kitose kalbose, pavyzdžiui, anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje – devintukai, viršuje – šešetukai). Tokia raiška apibrėžta norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius: Mokslas, 1992, p. 11).
Nors lietuviškos kabutės vartojamos seniai ir apie jas jau buvo rašyta, tačiau raštuose, viešuosiuose užrašuose ir kitur neretai tenka matyti netaisyklingai parašytas kabutes. Dažnai teisinamasi, esą kompiuterio programa angliška, lietuviškų kabučių nėra...
Tai tiesa. Standartinėje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje kabutės yra ir jos renkamos spaudžiant kabučių klavišus. Tačiau tie, kurie naudoja amerikietišką klaviatūrą, šitaip įvesti lietuviškų kabučių negali – jų klaviatūroje nėra. Tokiu atveju kabutes, kaip ir bet kurį kitą simbolį, galima surinkti kodais šitaip: nuspaudus klavišą Alt surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Tai universalus (tinka visoms tekstų apdorojimo programoms), bet gana lėtas būdas, nes vienam ženklui įvesti tenka spausti penkis klavišus.
Dirbant MS Word’o programa galima vieną kartą apibrėžti vadinamąsias trumpinimo komandas (shortcuts) ir toliau jas vartoti kabutėms įvesti. Apibrėžiant pasirenkamas valdymo (Ctrl) ir dar kokio nors ženklo klavišas. Geriau, kad tas ženklas irgi būtų porinis, pavyzdžiui, kairysis ir dešinysis riestiniai skliaustai: . 
Trumpinimo komandos kabutėms įvesti apibrėžiamos naudojant Word meniu: Insert; Symbol; atsivėrusio ženklų lango langelyje Font turėtų būti (normal text), langelyje Subset nustatome General Punctuation; ženklų dalyje surandame ir pažymime atidaromąsias kabutes („); Shortcut Key; lange Press new shortcut key spaudžiame Ctrl+{; Assign; lauke Current keys pamatome sukurtą komandą Ctrl+{; Close; Close. Analogiškai apibrėžiama ir pažymima uždaromųjų kabučių (“) komanda – Ctrl+}.
Dabar kabutes galima rinkti spaudžiant tik du klavišus: atidaromąsias („) – Ctrl+{, o uždaromąsias (“) – Ctrl+}. Asociacijos „kairysis skliaustas – atidaromosios kabutės“ ir „dešinysis skliaustas – uždaromosios kabutės“ padės lengviau įsiminti komandas.
MS Office 2002 XP sulietuvintoje Word’o programoje lietuviškos kabutės yra klaviatūroje vietoj dabar beveik visuotinai vartojamų angliškųjų.
Tad nuo šiol nesakykime, kad lietuviškų kabučių nėra ar nežinome kur jas rasti.
                                                                    
KOKIĄ GIMINĘ VARTOTI?

Neretai klausiama, kada vartoti vyriškąją, o kada moteriškąją giminę. Palyginkime šiuos pavyzdžius:
Firmai reikalingas pardavėjas.  Saulaitienė dirba pardavėja.
Klases valo valytojas. Valytoja Bubulienė atostogauja.
Norėčiau kalbėti su žurnalistu. Žurnalistė Gražienė klauso.
Lietuvių kalboje pareigų, profesijų, rangų, titulų, mokslinių, kvalifikacinių laipsnių ar pan. pavadinimai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, pavyzdžiui, laikinai einanti direktoriaus (ne direktorės) pareigas Violeta Klimienė, firmai reikalingas sekretorius, Janina Petrauskienė gydytojo (ne gydytojos) profesiją įgijo Vilniaus universitete, mūsų mokytoja apgynė daktaro ( ne daktarės) disertaciją. 
Jeigu pasakoma, ne kokias pareigas moteris eina ar kokią profesiją turi, bet kas ji yra, pavyzdžiui,  direktorė, sekretorė, gydytoja ir pan., vartojama moteriškoji giminė direktorė Violeta Klimienė, sekretorė Jakutytė, gydytoja Janina Petrauskienė, 
Todėl nesistebėkime, jei ant kabineto durų parašyta architektas, direktorius ar pan., o įėję išvysime besišypsantį moters veidą.
            
KAIP TRUMPINAME... (I)

Dažnai vartojami žodžiai, žodžių junginiai, įvairūs pavadinimai yra trumpinami. Trumpinimo būdų yra įvairių ir sutrumpinimų vartojama daug, tačiau ar visada trumpinama taisyklingai?
Keliažodžiai pavadinimai, tiek tikriniai, tiek bendriniai, dažniausiai trumpinami visus savarankiškus žodžius žymint didžiosiomis raidėmis, pvz.: Vidaus reikalų ministerija – VRM, valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė – VĮ IAE,  viešoji įstaiga – VšĮ (plg. valstybės įmonė – VĮ), pridėtinės vertės mokestis – PVM ir pan. Ir lietuviški, ir iš kitų kalbų paimti ar išversti raidiniai sutrumpinimai rašomi be taškų. Su taškais rašomi tik tradiciniai raidiniai pasakymų sutrumpinimai, pvz.: antspaudo vieta – A. V., post scriptum – P. S. (arba PS). Tik reikia atsiminti, kad oficialiuose raštuose ir dokumentuose sutrumpinimai yra vengtini, o jei vartojami, prieš tai turi būti aptarti, pvz.: Krašto apsaugos departamentas (toliau – KAD).
Turbūt visi žinome ir tai, kad ilgio, ploto, tūrio, svorio ir kiti matai žymimi tam tikrais simboliais, po kurių taškas nerašomas, nes jie yra tarptautiniai, pvz.: kilometras – km, milimetras – mm, kvadratinis metras – m² arba kv. m, litras – l, kilogramas – kg, valanda – h, minutė – min ir pan. Tiesa, laiko matams žymėti ne technikos kalboje įprasti lietuviški sutrumpinimai, po kurių rašomas taškas, pvz.: metai – m., mėnuo – mėn., diena – d., valanda – val., minutė – min.
Dažnai pamirštame, kaip rašomos pinigų vienetų simbolinės santrumpos. Reikėtų įsidėmėti, kad šios santrumpos rašomos be taškų, o pirma lito santrumpos raidė visada didžioji, t. y., Lt, ct, rublį galima trumpinti Rb ar rb, o eurą, Lietuvos banko specialistų nuomone, netikslinga trumpinti, nes tai ir taip trumpas žodis. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.

KAIP TRUMPINAME... (II)

Grafiškai žodžiai trumpinami rašant tam tikrą žodžio dalį ir gale jos tašką. Taškas nerašomas tik po tų grafinių sutrumpinimų, kurie baigiasi paskutiniuoju žodžių skiemeniu.
Grafinės santrumpos daromos trimis būdais:
1. imamas pirmasis, kartais du pirmieji žodžio skiemenys ir toliau einančio skiemens visos priebalsės iki balsės, o po santrumpos rašomas taškas, pvz.: faks. (ne fax.) – faksas; gerb. – gerbiamasis, -oji; saviv., sav. – savivaldybė; tel., telef. – telefonas; mob. – mobilusis ir pan.;
2. imama pirmoji ar kelios žodžio pradžios raidės arba pirmosios pasakymo žodžių raidės, o po žodžio ar atskirų žodžių santrumpų rašomas taškas, pvz.: b., bt. – butas; g. – gatvė; p. – ponas, ponaitis, panelė, ponia; pr. – prospektas; t. y. – tai yra ir pan.;
3. gali būti santrumpų, kurias sudaro pirmoji raidė ir po brūkšnelio paskutinis skiemuo; taip sutrumpinami įstaigų ir organizacijų pavadinimai, po jų taškas nerašomas, pvz.: b-ka – biblioteka; b-vė – bendrovė; d-ja – draugija; g-kla – gamykla; m-kla – mokykla ir pan.
Privalu atsiminti, kad dvižodžių santrumpų negalima rašyti su pasviruoju brūkšniu tarp raidžių, pvz.: a/k (asmens kodas) – turi būti a. k. (arba asm. k., gali būti ir AK); a/s (atsiskaitomoji sąskaita) – turi būti a. s. (arba atsisk. sąsk.); p/d (pašto dėžutė) – turi būti p. d.; š/m (šių metų) – turi būti š. m.
Pasvirasis brūkšnys paprastai vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba), pvz., tarp telefono ir fakso sutrumpinimų, jei jų numeris tas pats, galima rašyti: Tel./faks. 212 65 65. Taip pat pasvirasis brūkšnys vartojamas žymint tam tikras dimensijas, kai reikia nurodyti kokio nors fizinio dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos pagrindiniais dydžiais, pvz.: Vėjas 6–8 m/s (metrų per sekundę); greitis 90 km/val. (arba km/h) (kilometrų per valandą) ir pan. 
Dar kartą atidžiai pažvelkime į įstaigų, įmonių ir organizacijų blankuose esančius rekvizitus, siunčiamus dokumentus...

KAIP VADINTI ĮRANKIUS AR DARBO PRIEMONES

Parduotuvėse tenka pamatyti tokių ir panašių prekių pavadinimų: autoatsakovas, garų surinkėjas, lako nuėmėjas, prailgintojas, telefono pakrovėjas ir t. t.
Reikia atsiminti, kad daiktavardžiai su priesagomis -ėjas, -ovas, -tojas žymi asmenį, kuris atlieka tam tikrą veiksmą. Šios priesagos nevartojamos įrankiams bei kitoms darbo priemonėms ar tam tikroms medžiagoms žymėti. Tam tikslui turime priesagas -iklis, -tuvas, tad reikia rašyti atsakiklis, garų surinktuvas, lako valiklis, ilgintuvas arba ilginamasis laidas, telefono kroviklis arba įkroviklis.
Nevartotini ir kiti šių priesagų vediniai: akumuliatoriaus įkrovėjas (=akumuliatoriaus įkroviklis arba kroviklis), dažų praskiedėjas (=dažų skiediklis),  dėmių išėmėjas (=dėmių valiklis), drabužių balintojas (=drabužių baliklis), drabužių minkštintojas (=drabužių minkštiklis), elektros paskirstytojas (=elektros skirstytuvas), išjungėjas (=išjungiklis arba jungiklis), perjungėjas (=perjungiklis arba jungiklis)  ir pan.                                                                
Tai didžiosios kalbos klaidos!
                                                  
DĖMENŲ FOTO-, AUDIO-, VIDEO- RAŠYBA  IR VARTOJIMAS LIETUVIŲ KALBOJE

Šiame technologijų amžiuje gausu sudurtini žodžių, kurių pirmasis dėmuo yra nelietuviškos kilmės. Galima pastebėti, kad jie ne visada taisyklingai rašomi ir vartojami, ypač tie, kurių pradžia foto-, audio-, video-.
Reikia prisiminti, kad nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami (žodžių foto, audio, video lietuvių kalboje nėra). Jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju. Tad reikėtų rašyti fotoaparatas, fotoblykstė, fotografija, fotonuotrauka (ne foto!), fotopopierius, fotomenininkas, fotodarbų paroda ir pan.
Taip pat rašytume ir kitus žodžius, prasidedančius dėmenimis audio-, video-, tačiau:
1.dėmuo audio- lietuvių kalboje nevartotinas, neteiktinas ir keičiamas žodžiu garsas. Tad neturėtume sakyti audioaparatūra  (= garso aparatūra), audiokastė (= garso kasetė, garsajuostė) ir pan.
2.dėmenį video- geriau būtų keisti žodžiu vaizdas. Tada keistume ir sudurtinius žodžius videoaparatūra (– vaizdo aparatūra), videokamera (– vaizdo kamera, filmavimo kamera), videokasetė (– vaizdo kasetė, vaizdajuostė), videomagnetofonas (– vaizdo magnetofonas), videoreklama (– vaizdo reklama, televizijos reklama), videotechnika (– vaizdo technika) ir pan.
Jei sugebame naudotis prietaisais, tai mokėkime ir taisyklingai juos pavadinti.

KAIP TRUMPINTI ŽODĮ ELEKTRONINIS (-Ė)?

Sparčiau plintant informacinėms technologijoms, vis dažniau naudojamės kompiuteriais: rašome laiškus, tvarkome verslo reikalus ir net pasirašinėjame dokumentus. Nenuostabu, kad visur tenka pridėti žodį elektroninis. Štai čia ir prasideda painiava. Retas kuris nori rašyti elektroninis bankas, elektroninė knyga, elektroninis paštas, elektroninis verslas, elektroninė vyriausybė ir pan., todėl dažniau trumpinama e-bankas, e-knyga, e-parašas, e-verslas, e-vyriausybė. Tokia sutrumpinimų rašyba prieštarauja lietuvių kalbos taisyklėms. Žodžių junginiai elektroninis bankas, elektroninė knyga, elektroninis paštas, elektroninis verslas, elektroninė vyriausybė  ir pan. turi būti trumpinami e. bankas, e. knyga, e. parašas, e. verslas, e. vyriausybė.
Ypač įvairuoja neteiktinas junginio elektroninis laiškas sutrumpinimas: e-mail, e-mailas, e-mail’as, e-paštas, emailas, imeilas. Jį turime rašyti e. laiškas arba el. laiškas. Taip pat trumpiname ir žodžių junginį elektroninis paštas: e. paštas, el. paštas arba el. p. Nepamirškime... 

ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS
                                                      
Aukščiausių valstybinės valdžios institucijų, taip pat svarbiausių tarptautinių organizacijų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.:
Lietuvos Respublikos Seimas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas;
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas;
Jungtinės Tautos;
Europos Sąjunga;
Europos Taryba.
Oficialūs valstybinės valdžios įstaigų pavadinimai prasideda tikriniu šalies vardu – Lietuvos Respublika. Kiti pavadinimą sudarantys daiktavardžiai yra bendriniai, todėl rašomi mažąja raide, pvz.:
Lietuvos Respublikos finansų ministerija,
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija;
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
 Pastaba. Pagal tą pačią taisyklę rašomi ir neoficialūs pavadinimai su santrumpomis, pvz., LR finansų ministerija, tačiau tokių trumpinimų oficialiuose tekstuose patartina vengti.
 Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau bendrinės reikšmės žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.:
Valstybinė kalbos inspekcija;
Valstybinė lietuvių kalbos komisija;
Valstybinė mokesčių inspekcija;
Valstybės saugumo departamentas.
Jei oficialus įstaigos, įmonės, organizacijos ar jos valdymo vieneto pavadinimas, susidedantis iš dviejų ar daugiau žodžių, prasideda tikriniu vardu, didžiąja raide rašomas tik tas tikrinis vardas, pvz.:
Visagino miesto apylinkės prokuratūra;
Visagino miesto apylinkės teismas;
Visagino savivaldybės administracija.
Visagino savivaldybės taryba.
Sudėtiniame institucijos ar įstaigos pavadinime esantis struktūrinio padalinio oficialus pavadinimas pradedamas rašyti didžiąja raide, pvz.:
Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius;
Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius;
Visagino savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės skyrius;
Visagino savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, savivaldos, jaunimo, teisės ir etikos komitetas;
Visagino savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas.
Sutrumpinti oficialūs įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai rašomi kaip atitinkami nesutrumpinti, t. y. didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis, pvz.:
Finansų ministerija, bet Lietuvos Respublikos finansų ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija, bet Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija;
Užsienio reikalų ministerija, bet Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
Vaikų kūrybos namai, bet Visagino vaikų kūrybos namai;
Viešoji biblioteka, bet Visagino viešoji biblioteka.
Jeigu įstaiga, įmonė ar organizacija turi simbolinį pavadinimą, didžiąja raide rašomas tik šis simbolinis pavadinimas, pvz.:
akcinė bendrovė „Swedbank“;
prekybos centras „Domino“;
Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“.
Jeigu simbolinis pavadinimas susideda iš dviejų ar daugiau žodžių, didžiąja raide rašomas pirmasis žodis ir į pavadinimą įeinantys tikriniai žodžiai, pvz.:
Visagino vaikų lopšelis-darželis „Auksinis gaidelis“;
laikraštis „V každyj dom“.
Pastaba. Simbolinį pavadinimą galima rašyti ir be kabučių, kai jis išryškinamas, parašomas išretintomis raidėmis ir t. t. , pvz.,
lopšelis-darželis ĄŽUOLIUKAS, lopšelis-darželis ĄŽUOLIUKAS.
Pavadinimai, sudaryti iš konkretinamųjų tiesioginės reikšmės žodžių ir gimininių žodžių, reiškiančių įmonės ar įstaigos bendrinį vardą, neverčiami simboliniais, su kabutėmis rašomais vardais, pvz.:
akcinė bendrovė Lietuvos paštas > Lietuvos paštas (ne akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“);
akcinė bendrovė Šiaulių bankas > Šiaulių bankas (ne akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“);
viešoji įstaiga Visagino ligoninė > Visagino ligoninė (ne viešoji įstaiga „Visagino ligoninė“);
valstybės įmonė Registrų centras > Registrų centras (ne valstybės įmonė „Registrų centras“);
Pastaba. Vadovaujantis šiuo principu sudaryti Visagino Draugystės ir Sedulinos vidurinių mokyklų pavadinimai, t. y. jie nėra simboliniai, todėl rašytini be kabučių.
Paskutinis atnaujinimas: 2017-06-30 11:23:54
 Prisijungimas gyventojams

MUS RASITE ČIA
                                                          Miesto schema 

 

RENGINIŲ
KALENDORIUS
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
 
NAUJIENŲ
PRENUMERATA
Įveskite savo el. pašto adresą:
Įveskite paieškos raktinį žodį:
VARTOTOJŲ
STATISTIKA
Iš viso apsilankė: 10068929
Šiandien apsilankė: 5035
Dabar naršo: 91
 
© Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smartweb sistema