Branduolinės energetikos ateitis Lietuvoje: ekspertai ragina vertinti ne tik elektros kainą, bet ir nepriklausomybės vertę

Kiek iš tiesų verta energetinė nepriklausomybė? Ar vertinant naujos kartos branduolinės energetikos galimybes pakanka palyginti elektros gamybos kainas, ar turėtume skaičiuoti ir tai, kiek kainuoja energetinis saugumas, priklausomybė nuo išorinių tiekėjų bei gebėjimas apsirūpinti elektra krizių metu? Apie tai „Vilnius GreenTech 2026“ forume diskutavo energetikos politikos formuotojai, mokslininkai ir pramonės ekspertai, aptarę mažųjų modulinių reaktorių (MMR) perspektyvas Lietuvoje.

Specialioje branduolinės energetikos sesijoje kalbėta ne tik apie elektros gamybą, bet ir apie platesnę branduolinės energetikos naudą – šalies atsparumą krizėms, ekonomikos konkurencingumą, aukštos kvalifikacijos darbo vietas bei Lietuvos jau turimą pranašumą, kurį delsiant galima prarasti.

Energetinė nepriklausomybė – daugiau nei elektros kaina

„Altra“ vadovas Linas Baužys diskusijoje pabrėžė, kad vertinant Lietuvos energetikos ateitį nepakanka lyginti vien vidutines elektros gamybos kainas. Svarbiausia – užtikrinti, kad elektros turėtume tada, kai jos labiausiai reikia.

Pasak jo, Lietuvos situacija skiriasi nuo daugelio Vakarų Europos valstybių. Mūsų geopolitinė padėtis, priklausomybė nuo tarptautinių elektros jungčių ir būtinybė užtikrinti patikimą tiekimą net ekstremaliomis aplinkybėmis verčia energetinės nepriklausomybės klausimą vertinti plačiau.

„Manau, kad elektros mes turime turėti tada, kada jos reikia“, – sakė L. Baužys, primindamas, kad vien metinių elektros gamybos ir vartojimo balansų nepakanka energetinės sistemos patikimumui įvertinti.

Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius pateikė Ukrainos pavyzdį. Pasak mokslininko, nors Rusija nuolat atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, veikianti branduolinė energetika yra vienas svarbių veiksnių, padedančių šaliai išlaikyti elektros tiekimą karo sąlygomis.

Jo teigimu, ši patirtis rodo, kad branduolinės energetikos vertė slypi ne tik gaminamoje elektroje, bet ir energetinės sistemos atsparume krizėms. Tai ypač aktualu Lietuvai, kurios energetinis saugumas neatsiejamas nuo nacionalinio saugumo.

Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad branduolinė ir atsinaujinančių išteklių energetika neturėtų būti supriešinamos. Skirtingos technologijos gali papildyti viena kitą, užtikrindamos stabilesnį ir patikimesnį elektros tiekimą.

Lietuva turi pranašumą, kurį galime prarasti

Nors Lietuvoje veikusioje Ignalinos atominėje elektrinėje elektros gamyba nutraukta, šalis išsaugojo reikšmingą branduolinės energetikos infrastruktūrą, specialistų patirtį, mokslinę bazę ir branduolinės saugos reguliavimo sistemą.

Pasak dr. S. Rimkevičiaus, tai suteikia Lietuvai svarbų pradinį pranašumą, palyginti su kitomis regiono valstybėmis, kurios dar tik kuria branduolinės energetikos projektams reikalingas kompetencijas ir infrastruktūrą.

„Turime ir reguliuotoją, turime ir mokslinę kompetenciją, mokslines institucijas. Turime aikštelę, turime infrastruktūrą“, – diskusijoje vardijo mokslininkas.

Jo vertinimu, jau atliktas įdirbis galėtų padėti sumažinti galimo naujo branduolinės energetikos projekto įgyvendinimo sąnaudas.

Tačiau šis pranašumas nėra amžinas. „Altra“ vadovas L. Baužys perspėjo, kad uždelsus sprendimus Lietuva per artimiausius 10–12 metų gali prarasti reikšmingą dalį sukauptų branduolinės energetikos kompetencijų. Specialistams pasitraukus iš sektoriaus, jų patirties atkūrimas pareikalautų gerokai daugiau laiko ir investicijų.

Pasak jo, svarbu išsaugoti ne tik technologines žinias, bet ir Lietuvos gebėjimą savarankiškai vertinti galimus sprendimus, formuluoti reikalavimus bei būti kompetentinga užsakove tarptautiniuose projektuose.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto termoinžinerijos ekspertas Linas Paukštaitis atkreipė dėmesį, kad branduolinės energetikos naudą turėtume matuoti ir jos poveikiu šalies mokslui bei žmonėms.

Jo teigimu, svarbu įvertinti, kiek aukštos kvalifikacijos specialistų galėtų likti dirbti Lietuvoje, kokios galimybės atsivertų jauniesiems mokslininkams ir kaip tokie projektai prisidėtų prie šalies technologinės pažangos.

Viceministras: 2028 metais tikimasi Seimo sprendimo

Energetikos viceministras Mantvydas Bekešius diskusijoje priminė, kad naujos kartos branduolinės energetikos galimybės jau numatytos Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje, tačiau galutinis politinis apsisprendimas dėl tolesnės šios krypties dar laukia.

Kalbėdamas apie sprendimų priėmimo procesą, viceministras išreiškė lūkestį, kad 2028 metais šis klausimas bus sprendžiamas Seime, o ne referendumu.

Pasak M. Bekešiaus, Lietuva neturėtų skubėti tapti pirmąja naujų technologijų diegėja, tačiau pavėluoti taip pat būtų ekonomiškai nenaudinga. Svarbu sulaukti pakankamos technologijų brandos, įvertinti jų saugą ir ekonominį pagrįstumą bei pasinaudoti pirmųjų projektų patirtimi.

Vienu svarbiausių būsimo sprendimo veiksnių viceministras įvardijo visuomenės palaikymą.

Jo teigimu, būtina atvirai kalbėti apie naujos kartos branduolinių technologijų galimybes ir rizikas, paaiškinti jų saugos principus bei ankstesnių branduolinių avarijų pamokas. Visuomenės pasitikėjimas būtų svarbus pagrindas priimant ilgalaikį politinį sprendimą.

Nauda – ne tik energetikai, bet ir visai ekonomikai

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad naujos kartos branduolinės energetikos potencialas neapsiriboja elektros gamyba.

Dr. S. Rimkevičiaus teigimu, stabilus ir nepertraukiamas elektros tiekimas tampa vis svarbesnis pritraukiant investicijas, ypač į daug energijos naudojančius sektorius, tokius kaip duomenų centrai ir dirbtinio intelekto technologijos.

L. Paukštaitis priminė, kad branduoliniai reaktoriai gali tiekti ne tik elektrą, bet ir šilumą, kurią būtų galima panaudoti miestų šildymui ar pramonės procesams. Tai galėtų padidinti bendrą projektų ekonominį efektyvumą.

L. Baužys akcentavo ir ilgalaikę socialinę bei ekonominę naudą. Jo vertinimu, branduolinės energetikos projektas galėtų sukurti apie 300–400 aukštos kvalifikacijos darbo vietų, prisidėti prie regiono ekonomikos augimo, valstybės biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto kūrimo.

Vis dėlto ekspertai neaplenkė ir iššūkių – branduolinių technologijų saugos, geopolitinių rizikų, tarptautinių tiekimo grandinių patikimumo bei technologijų brandos. Būtent todėl galimą branduolinės energetikos plėtrą Lietuvoje būtina vertinti remiantis išsamiais ekonominiais skaičiavimais ir ilgalaikiais valstybės interesais.

Diskusija išryškino esminį klausimą: vertindama branduolinės energetikos ateitį Lietuva turės apskaičiuoti ne tik investicijų ir pagamintos elektros kainą, bet ir tai, kokią vertę šaliai sukurtų didesnė energetinė nepriklausomybė, stipresnė ekonomika ir išsaugotos branduolinės kompetencijos.


Komentarai

Vardas
El. paštas
Komentaras
Apsaugos kodas

Komentaras išsiųstas

*comment_error*

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.comment}}

Aktualios rubrikos

Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos © 2018 Sprendimas: UAB "Fresh Media"