Svetainės struktūra Versija neįgaliems
lt
en ru

Verslui

Kontaktai:

Lauras Puslys
Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
tel. (8 386) 39 117
el. paštas lauras.puslys@visaginas.lt

NAUJIENOS

Paskelbtas Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo 2020 metų konkursas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2020 m. rugsėjo 18 d. paskelbė Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (toliau – NAVA) 2020 metų konkursą, kurio metu nacionaliniais atsakingo verslo apdovanojimais bus pagerbtos įmonės, 2020 m. labiausiai prisidėjusios prie socialinės atsakomybės principų taikymo savo veikloje ir / ar už jos ribų.

Skelbiamo NAVA 2020 metų konkurso nominacijos:

Kiekviena iš šių NAVA nominacijų skirstoma į 3 kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas ir mažas įmones; vidutines įmones; dideles įmones.
Labiausiai pasižymėjusi įmonė pagerbiama pagrindiniu apdovanojimu – „Metų socialiai atsakinga įmonė“. 
NAVA pretendentais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės. Pretendentai gali kandidatuoti į vieną, kelias ar visas nominacijas. Dėl kiekvienos nominacijos pildoma atskira paraiška (pridedama). Jei nominacijai ( oms) pretendentą teikia ne jis pats, o kitas asmuo, toks siūlymas turi būti su juo iš anksto suderintas, prie paraiškos pridedant tai patvirtinantį (-čius) dokumentą (-us). Nominacijai „Metų socialiai atsakinga įmonė“ atskira paraiška nerengiama, o apdovanojimas skiriamas, atsižvelgiant į įmonių kitose jų teikiamose paraiškose pateiktą informaciją.
Įmonių paraiškas prašome pateikti DOC ir PDF formatais elektroniniu paštu adresu post@socmin.lt iki 2020 m. spalio 20 d. imtinai.
Detalesnę informaciją, paraiškų formas ir ankstesnių metų nugalėtojus taip pat galite rasti čia.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Socialinio dialogo skyrių patarėją Liudviką Gražulienę, tel. +370 687 29 395, el. paštas liudvika.grazuliene@socmin.lt 


Suteikta negrąžintina finansinė pagalba

2020 m. liepos 24 d. pagal Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮTV-E-396 bei atsižvelgiant į Visagino savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės lėšų paskirstymo komisijos rekomendaciją buvo suteikta negrąžintina finansinė pagalba (de minimis) iš Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės:

  • Germano Skripničenko, gimusio 1993-03-04 – 1000,00 Eur verslo plėtros projekto įgyvendinimui;
  • MB Sweet Art konditerija, įmonės kodas 305585774 – 1812,00 Eur verslo plėtros projekto įgyvendinimui;
  • UAB Alionos studija, įmonės kodas 304519351 – 41,08 Eur priverstinės prastovos laikotarpiu priskaičiuoto darbo patalpų pagrindinių komunalinių išlaidų – šildymo kompensavimui;
  • UAB „Artala“, įmonės kodas 304933651 – 200,00 Eur priverstinės prastovos laikotarpiu priskaičiuoto nuomos mokesčio kompensavimui;
  • UAB „Atomeksim“, įmonės kodas 300503289 – 2491,89 Eur verslo plėtros projekto įgyvendinimui;
  • UAB „Birė“, įmonės kodas 304909554 – 204,00 Eur verslo plėtros projekto įgyvendinimui;
  • UAB „Interhostas“, įmonės kodas 303227643 – 884,79 Eur verslo plėtros projekto įgyvendinimui;
  • UAB „Techpromas“, įmonės kodas 304516661 – 977,51 Eur verslo plėtros projekto įgyvendinimui;
  • UAB „Tiko automobiliai“, įmonės kodas 304123359 – 3094,00 Eur verslo plėtros projekto įgyvendinimui.

Išleistas leidinys „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“

Birželio 18 d. įvyko leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ pristatymas. Šis kibernetinio saugumo patarimų vadovas parengtas atsižvelgus į užsienio šalių gerąsias praktikas ir atliktą tyrimą, kuris parodė, kad trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas. Tai parodė 2019 m. lapkričio-gruodžio mėn. „Kurk Lietuvai“ atstovų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 227 respondentai iš visų Lietuvos apskričių – smulkaus ir vidutinio verslo vadovai ir darbuotojai. Nors pasaulinės tendencijos rodo, kad smulkios ir vidutinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniu, net 44 proc. apklaustų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nemano, kad jos gali tapti tokių atakų aukomis. Reaguojant į tai, „Kurk Lietuvai“ bei Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva ir buvo parengtas šis pirmasis verslui skirtas kibernetinio saugumo pradžiamokslis lietuvių kalba.
Skaitmenizacijai vis gilyn skverbiantis į visas gyvenimo sritis, kibernetinio saugumo klausimas tampa ypač aktualus įmonių vadovams. Todėl šiame leidinyje daug dėmesio skiriama būtent kibernetinio saugumo sąmoningumo ugdymui. Leidinyje aptariama ne tik kibernetinio saugumo svarba, bet ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip galima įsivertinti tokių grėsmių pavojų, kokios gali būti rizikos, pažeidžiamumai bei rekomendacijos kaip suvaldyti galimus kibernetinius incidentus, pasirengti incidentų valdymo planą užtikrinant veiklos tęstinumą. Taip pat pateikiama gerosios kibernetinio saugumo praktikos pavyzdžių bei bazinių žingsnių kibernetinio saugumo link.
Leidinys parengtas „Kurk Lietuvai“ programos projektų vadovams Rūtai Beinoriūtei, Gabrielei Bilevičiūtei ir Justui Kidykui bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija bei Nacionalinio kibernetinio saugumo centru prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) ir keturiolika partnerių iš viešojo bei privataus sektorių. Prie turinio kūrimo taip pat prisidėjo ir dešimt Lietuvoje veikiančių kibernetinio saugumo paslaugas teikiančių įmonių.

Apie projektą daugiau sužinoti galite čia: http://kurklt.lt/projektai/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-imoniu-kibernetinio-saugumo-samoningumo-didinimas/ 

Šis projektas yra dalis Vyriausybės kanceliarijos kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įgyvendinamo „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ projekto, kuriuo siekiama suformuoti bendrą viešųjų konsultacijų praktiką viešojo valdymo institucijose, padidinti visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme veiksmingumą, plėsti informacijos apie Vyriausybės vykdomą veiklą ir visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą priemones prieinamumą, sustiprinti viešojo valdymo atvirumo plėtrai reikalingas kompetencijas.
Šis projektas dalinai finansuojamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos.
Informaciją parengė programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Rūta Beinoriūtė, Gabrielė Bilevičiūtė ir Justas Kidykas.


Kvietimas teikti paraiškas visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai

Informuojame, kad nuo š. m. birželio 15 d. Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) priima paraiškas privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai.
Pagal šį kvietimą į valstybės paramą pretenduoti gali visuomeninės, t. y. viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų bei gamybai skirtų pastatų (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai) savininkai.
Klimato kaitos programos lėšomis numatyta kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms – šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimui, atitvarų (sienų, lubų, grindų, cokolio), stogo, vidinių pertvarų šiltinimui, vėdinimo sistemos įrengimui ar modernizavimui, taip pat  atsinaujinančių energijos šaltinių elektros ar šilumos energijos gamybai įdiegimui.
Remiantis kvietime numatytomis sąlygomis, kompensacinė išmoka teikiama projektams, po atnaujinimo pasiekusiems ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę bei po renovacijos sutaupantiems ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų.
Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2020 m.  gruodžio 31 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta lėšų suma.

Daugiau informacijos bei projektų įgyvendinimo sąlygas rasite ČIA


Kviečiame teikti paraiškas pagal Visagino savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonę

Visagino savivaldybės adminijstracija skelbia kvietimą teikti paraiškas finansinei paramai gauti pagal Visagino savivaldybės 2020–2022 m. strateginio veiklos plano ekonominės plėtros programoje (Nr. 09) numatytas smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) plėtros skatinimo priemonių veiklas:

  1. Verslo plėtros projektų įgyvendinimas.
  2. Europos Sąjungos ir kitų paramos fondų lėšomis įgyvendinamų verslo projektų dalinis finansavimas.
  3. Dalinis ar visiškas palūkanų padengimas SVV subjektui, gavusiam kreditą iš banko, ar kredito įstaigai (bankui, kredito unijai ir kt.), suteikiančiai paskolą SVV subjektui, padengti už paskolą skaičiuojamas palūkanas.
  4. SVV subjekto dalyvavimas verslo parodoje.
  5. Naujai įregistruotų įmonių pradinių steigimosi išlaidų padengimas.
  6. Dalinis darbo vietų steigimo išlaidų kompensavimas.
  7. Nuomos mokesčio dalinis kompensavimas.
  8. Komunalinių išlaidų dalinis kompensavimas

Išsami informacija apie paramos gavimo sąlygas pateikiama Visagino savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės įgyvendinimo tvarkos apraše.

Paraiškos paramai gauti iš smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės priimamos iki 2020 m. liepos 10 d.

Papildoma informacija teikiama telefonu (8 386) 39 117, elektroniniu paštu lauras.puslys@visaginas.lt arba Visagino savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriuje, 228 kab.


Subsidijos mikroįmonėms

Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sudarė 34 tūkst. mikroįmonių sąrašą, kurias asmeniškai pakvies teikti paraišką subsidijai gauti. Įmonės gaus pakvietimą per Mano VMI.

Visagino įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašas

Atrankos kriterijai subsidijai gauti

Kvietimą teikti prašymą subsidijai gauti Mano VMI sistemoje sulauks įmonės, kurios:
  • š. m. gegužės 1 d. turėjo ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojus;
  • yra įtrauktos į VMI sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus;
  • 2019 m. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės ir valstybės biudžetus;
  • nėra bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos.

Subsidijos dydis

Subsidija apskaičiuojama pagal įmonės 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą:
  • jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, tai skiriama minimali 500 eurų subsidija;
  • jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma;
  • jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.

Kaip gauti subsidiją?

Mikroįmonė Mano VMI sistemoje gaus kvietimą teikti paraišką subsidijai gauti, jame bus pateikiama nuoroda į paraiškos formą, kurią tereikės užpildyti ir pateikti per Mano VMI. Paraiškas teikti įmonės galės bet kada iki tol, kol bus paskirstyta visa 100 mln. eurų subsidijoms skirta suma, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 1 dienos.
Gavusi įmonių paraiškas, VMI apskaičiuos subsidijos sumą ir sprendimo priėmimui reikalingą informaciją dar perduos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. O skirtos subsidijos lėšas perves Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Apie priimtą sprendimą  VMI mikroįmones informuos per Mano VMI.

Pradeda veikti pagalbos priemonių verslui linija – trumpasis numeris 1824

Nuo šiol informacija ir konsultacijos Lietuvos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, teikiamos nemokamu trumpuoju numeriu 1824. Pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba. 
Pagalbos priemonių verslui linija sujungia pagrindines šalies verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją.
„Lietuvos verslas aktyviai domisi ir naudojasi valstybės pasiūlytomis pagalbos priemonėmis, kurios leidžia lengviau įveikti COVID-19 sukeltą krizę. Priemonės dėl jų įvairovės ir specifikos yra išskaidytos per skirtingas atsakingas institucijas, todėl, siekiant, kad būtų paprasčiau surasti ir gauti reikiamą informaciją, verslui vietoj penkių telefono numerių nuo šiol reikia žinoti tik vieną – 1824. Tai leis verslui nesunkiai pasirinkti aktualią pagalbą ir instituciją, kuri suteiks reikiamą informaciją“, - sako Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas. 
Iki šiol visos institucijos teikė informaciją ir konsultacijas verslui tiesiogiai susisiekus su konkrečia institucija, ši galimybė tiesiogiai susisiekti išlieka ir toliau. Planuojama, kad speciali pagalbos priemonių verslui linija 1824 veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės sukeltų pasekmių mažinimo pagalba.
„Verslui susidūrus su COVID-19 pasekmėmis sulaukiame labai daug verslo užklausų, kurios yra susijusios su galimybe gauti apibendrintą informaciją, kokiomis pagalbos priemonėmis verslas gali pasinaudoti. Dažnai tenka nukreipti įmones į konkrečias institucijas tolesniam bendravimui, neretai įmonės painioja institucijas, kurios gali joms padėti, ir dėl to kyla tiek tam tikros sumaišties, tiek nepasitenkinimo. Todėl bendros pagalbos priemonių linijos įkūrimas turėtų padėti verslui lengviau, greičiau ir paprasčiau pasiekti tiek reikiamas institucijas, tiek gauti konkrečią pagalbą“, - sako Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė.
Kleponės teigimu, prie sėkmingo nemokamos pagalbos linijos diegimo geranoriškai prisidėjo visos Lietuvoje veikiančios telekomunikacijų bendrovės, jos sutiko neapmokestinti įeinančių skambučių tol, kol bus teikiama pagalba nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui.
Paskambinę trumpuoju telefono numeriu 1824 verslo atstovai galės sužinoti visą informaciją apie minėtas institucijas, kokią pagalba jos šiuo metu gali suteikti verslui, ir pasirinkti norimą instituciją, su kuria iš karto bus sujungti. Nežinantiems, kokios pagalbos priemonės gali būti aktualios jų verslui, patariama rinktis „Verslios Lietuvos“ konsultanto pagalbą, jis, išklausęs ir įvertinęs verslo situaciją, sujungs su atsakinga institucija.

Trumpasis telefono numeris 1824 veiks darbo dienomis institucijų darbo valandomis.

Daugiau informacijos:
Ieva Jonilienė
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
El. p. ieva.joniliene@eimin.lt
Tel. 8 618 70 353


Pradedami skelbti duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą

Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tikimasi, kad šis įrankis taps ypač reikšmingu šio plano stebėsenoje ir efektyviai įgyvendinant jame numatytas priemones.
„Tai ypač aktualu ne tik Vyriausybei, siekiančiai lanksčiai ir operatyviai reaguoti į kintančią situaciją, kad priemonės atitiktų lūkesčius ir pasiektų tikslus, tačiau taip pat reikalinga ir visuomenei bei verslo bendruomenei siekiant informuoti apie įgyvendinimo progresą“, - sako L. Savickas.
Verslas pradeda naudotis ekonomikos skatinimo plane numatyta priemone, kuria siekiama suteikti mokestines paskolas atidedant arba dalimis išdėstant mokesčius netaikant palūkanų. 2020 m. balandžio 24 d. duomenimis, pasirašytos 649 sutartys dėl mokestinių paskolų atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Iš viso iki šiol mokestinių paskolų suteikta už 12,46 mln. eurų. Taip pat sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Šiuo metu mokestinių nepriemokų suma siekia virš 246 mln. eurų, bendras mokesčių mokėtojų, iš kurių laikinai nevykdomas nepriemokų išieškojimas, skaičius siekia 52 tūkst.
Įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, teikiamos subsidijos darbo užmokesčiui: savarankiškai dirbantiems asmenims (49 tūkst. asmenų) išmokėta 6,4 mln. eurų. Solidariai prisidedama prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas: išmokėta per 9 mln. eurų daugiau nei 62 tūkst. asmenų ir 9 tūkst. įmonių.
Siekiant užtikrinti verslo likvidumą, 500 mln. eurų padidintas Žemės ūkio paskolų garantinio fondo (ŽŪPGF) ir INVEGA garantijų limitas. Įgyvendinant finansines priemones, šios dienos duomenimis, jau išmokėta 114 mln. eurų: 81 mln. eurų iš ŽŪPGF, 33 mln. – iš INVEGA (iš jų 13 mln. su Covid-19 susijusioms priemonėms).
Primintina, kad kovą buvo patvirtintas beprecedentis ekonomikos skatinimo paketas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui – darbo vietų ir įmonių likvidumo išsaugojimui.
Duomenys apie ekonomikos skatinimo paketo vykdymą skelbiami tinklapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir plečiama.
Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija


Ekonomikos skatinimo planas švelnina koronaviruso sukeltus padarinius

2020 m. kovą buvo patvirtintas beprecedentis ekonomikos skatinimo paketas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui – darbo vietų ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Finansinių ir su jomis susijusių priemonių verslui gaivinti vertė – virš 1,3 mlrd. eurų. Iki balandžio 15 d. verslą jau pasiekė 21,91 mln. eurų.

Darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimas

Ekonominių ir finansinių priemonių plane daug dėmesio skiriama darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui.
Darbdaviai, kurie karantino metu išlaiko darbo vietas darbuotojams, gali pretenduoti į valstybės subsidijas – 70 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro, arba 90 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
Prastovos metu iš darbuotojo negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų, bet jam mokamas ne mažesnis nei minimalusis mėnesio atlyginimas, jei darbuotojas dirba visą darbo laiką.
Iš viso 3 mėnesių laikotarpiui subsidijoms numatyta skirti 1,138 mlrd. eurų.
Paraiškos subsidijoms už kovą Užimtumo tarnyboje priimamos iki balandžio pabaigos, sprendimas dėl subsidijų išmokėjimo priimamas per 5 darbo dienas, lėšos išmokamos iki einamojo mėnesio pabaigos. Kitais mėnesiais dėl subsidijų bus prašoma kreiptis iki mėnesio 15-os dienos.
Taip pat išplėstos Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatos, o programai įgyvendinti skirta papildomų lėšų. Kadangi karantinas paskelbtas visose švietimo įstaigose, socialinės priežiūros ir užimtumo centruose, prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius asmenims skirta lėšų darbuotojų ligos išmokoms gauti. Papildomai užtikrintos didesnės socialinės garantijos asmenims, kurie, atlikdami savo profesinės veiklos funkcijas ir neišvengiamai kontaktuodami su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, suserga liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Planuojama išlaidų suma ligos išmokoms mokėti –  200 mln. eurų.
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie šiuo metu neturi darbo santykių, negauna darbo pajamų ir kurie per pastaruosius metus iki karantino pradžios 3 mėnesius vykdė veiklą bei mokėjo socialinio draudimo įmokas, gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl 257 eurų dydžio išmokos už mėnesį. Iki balandžio 16 d. imtinai dėl šios išmokos jau kreipėsi 49,3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, į savo sąskaitas pinigų jau sulaukė 34,5 tūkst. žmonių. Iš viso „Sodra“ jau išmokėjo 4,6 mln. eurų. Išmoka už kovą siekia 132,65 euro, nes karantinas paskelbtas kovo 16 d. Planuojama, kad išmokų suma sieks 36 mln. eurų per mėnesį, o teisę gauti išmokas įgis apie 140 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų.
Netekusiems darbo asmenims nuo 3 iki 6 mėnesių pailgintas būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpis, suteikiant valstybės garantiją. Taip pat sudaryta galimybė atidėti arba dalimis išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“, savivaldybėms rekomenduota sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.

Verslo likvidumo išsaugojimas

Verslas – šalies ekonomikos variklis, todėl verslui suteiktos skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; vadovaujantis protingumo kriterijais sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Mokesčių mokėtojai atleisti nuo baudų, delspinigių už laiku neįvykdytas mokesčių prievoles. Sudaryta galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą. Taip pat 500 mln. eurų padidintas Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir INVEGA garantijų limitas ir išplėstos garantijų suteikimo sąlygos.
Šiuo metu veikiančiose ir INVEGA įgyvendinamose priemonėse jau akumuliuota 1,3 mlrd. eurų. Palūkanoms kompensuoti skirta 23,5 mln. eurų. Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuojama nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos, įskaitant 100 proc. palūkanų kompensacijas iki 6 mėn. paskolų (ir lizingo sandorių) atidėjimo laikotarpiu. Nuo balandžio 3 d.  jau sulaukta 612 paraiškų už 7 mln. eurų.  Individualioms garantijoms numatyta 178 mln. eurų, jau panaudota 5,8 mln. eurų. Paskoloms už neapmokėtas sąskaitas numatyta 50 mln. eurų, gautos 166 paraiškos už 595,7 tūkst. eurų sumą. Iš viso 21,91 mln. eurų realiai pasiekė verslą.
Per sutelktinio finansavimo platformą („Avietė“) paimta 110 paskolų ir išskolinta 730 tūkst. eurų. Per bankus ir kredito unijas išduotos 48 lengvatinės paskolos, panaudota 3,4 mln. eurų iš skirtų 34 mln. eurų.
Kita startuojanti aktuali priemonė – „Alternatyva“ – paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui apyvartai ir investicijoms, kurias išduos alternatyvūs finansuotojai. Šioms paskoloms numatyta 50 mln. eurų.
Finansų įstaigos šiuo metu pakviestos dalyvauti dar dviejose naujose finansinėse priemonėse: „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui bei fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla, nauja finansinė priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ palengvins galimybę gauti finansavimą ir išsaugoti veiklos tęstinumą verslui, kuris prarado didelę dalį apyvartos ir kuriam trūksta lėšų būtinosioms išlaidoms apmokėti. Priemonei įgyvendinti numatyta 50 mln. eurų.
Priemonėje „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ atrinkti finansų tarpininkai lanksčiau teiks paskolas ir sudarys lizingo sandorius, skirtus įmonių likvidumui palaikyti, taip pat suteiks galimybę performinti jau esamų negarantuotų investicinių paskolų (įskaitant lizingo sandorius) ir apyvartinių paskolų grąžinimo grafikus. Priemonei skirta 85 mln. eurų, kurie sudarys sąlygas suteikti garantijų už 425 mln. eurų sumą.
Kuriamas Pagalbos verslui fondas – COVID 19, kuris padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos. Skolinimui bus naudojamos įvairios finansų rinkoje taikomos priemonės: paskolos, obligacijos, konvertuojamosios obligacijos, akcijos, taip pat į fondą planuojama pritraukti kitų investuotojų lėšas. Pradiniame etape fondui planuojama skirti 100 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, kuriai pritarė Vyriausybė, bus subsidijuojama iki 50 proc. nuomos mokesčio verslo. Subsidijas dėl nuomos mokesčio galės gauti visi verslo subjektai (tiek įmonės, tiek ir verslininkai), kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino paskelbimo. Šioms subsidijoms numatoma skirti iki 100 mln. eurų. Subsidijas verslui teiks INVEGA.
Taip pat sudaryta galimybė verslui atidėti arba dalimis išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Siekdama padėti verslui išspręsti finansinius sunkumus ir išsaugoti darbo vietas, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektui. Verslui, susidūrusiam su likvidumo ir mokumo problemomis, numatomomis priemonėmis bus suteikta papildomo laiko ir galimybių įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. Siūlomomis priemonėmis galėtų pasinaudoti tos įmonės, kurios paskelbus karantiną (po 2020 m. kovo 16 d.) tapo nemokiomis dėl COVID-19 viruso plitimo: t. y. laikinai stabdoma įmonės vadovo pareiga pradėti bankroto ar restruktūrizavimo procesą (3 mėnesiams po karantino laikotarpio pabaigos); nemokumo procesą pradėjusiems kreditoriams ilginamas terminas, pridedant karantino laikotarpį, per kurį kreditoriai turi ieškoti susitarimo su įmone; ilginamas terminas, pridedant karantino laikotarpį, kuriam suėjus teismas turėtų nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, jei netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas arba juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių.

Ekonomikos skatinimas ir finansavimo užtikrinimas savivaldai

Paspartintos 1,2 mlrd. eurų vertės investicijų programos, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Perskirstytos Europos Sąjungos investicijų lėšos sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, paspartintas valstybės biudžeto lėšų naudojimas einamosioms išlaidoms, panaudotos visos Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšos ir paspartinta daugiabučių namų renovacija. Įsteigtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas, kuriam gali aukoti juridiniai ir fiziniai asmenys. Nustatytas papildomas 500 mln. eurų valstybės garantijų limitas, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką. Lietuvos bankui rekomenduota imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. eurų: 1) sumažinti kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimus; 2) sumažinti likvidumo rezervus;  3) sumažinti kitų priežiūros priemonių.
Dėl COVID-19 plėtros sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių savivaldybėms bus teikiamos trumpalaikės paskolos, o išlaidos, patirtos centrinei valdžiai priėmus sprendimus dėl ekstremalios situacijos suvaldymo, bus kompensuojamos. Savivaldybės taip pat galės turėti didesnes biudžeto išlaidas, nei buvo patvirtinta, – 30 mln. eurų mažosios savivaldybės ir 10 mln. eurų didžiosios.

Valstybės iždo likvidumo užtikrinimas

2020 m. kovo 17 d. pakeistas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas – Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas padidintas nuo 904 602 tūkst. eurų iki 5 401 437 tūkst. eurų. Esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui ir papildomoms išlaidoms, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, Vyriausybei šiuo pakeitimu suteikta teisė papildomai pasiskolinti apie 5,1 mlrd. eurų, užtikrinant biudžeto išlaidų finansavimą laiku, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.
Vidaus rinkoje prognozuojama skolintis apie 1,8 mlrd. eurų, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu. Nuo metų pradžios aukcionuose jau yra pasiskolinta 594 mln. eurų, iš jų 248 mln. eurų pasiskolinta nuo kovo 16 d.
Iš tarptautinių finansų institucijų planuojama pasiskolinti apie 1,5 mlrd. eurų. Su Europos investicijų banku (EIB) balandžio 6 d. pasirašyta 700 mln. eurų vertės sutartis. 400 mln. eurų paskolą Lietuvai suteikė ir Šiaurės investicijų bankas (ŠIB). Finansų ministerija su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) turi dvi 2019 m. birželį ir 2020 m. kovą pasirašytas sutartis po 100 mln. eurų. Pagal esamas sutartis numatoma padidinti paskolos sumą iki 400 mln. eurų. Planuojama paskolas pagal pasirašytas sutartis dalimis paimti per balandį–gegužę pagal poreikį. Balandžio 7 d. Finansų ministerija paėmė 50 mln. eurų iš ETVB ir balandžio 14 d. 200 mln. eurų iš ŠIB. Kitą sumą Finansų ministerija planuoja pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose, išleidžiant euroobligacijų emisijas. Euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų, o realus skolinimosi poreikis priklausys tiek nuo situacijos rinkose, tiek nuo naujojo koronaviruso poveikio viešiesiems finansams ir ekonomikai.

Taip pat nuo šiandien tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui (pradedant užimtumo priemonėmis) bus skelbiami duomenys apie šio ekonomikos skatinimo paketo vykdymą. Ši informacija bus reguliariai atnaujinama ir plečiama.


LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ INFORMUOJA

2020 m. balandžio 16 d. Startuoja dar dvi valstybės paramos priemonės COVID-19 paveiktoms įmonėms

Siekiant palengvinti dėl COVID19 su finansiniai sunkumais susiduriančiam verslui startuoja dar dvi naujos finansinės priemonės: „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir „Portfelinės garantijos paskoloms 2”.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui bei fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla, nauja finansinė priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ palengvins galimybę gauti finansavimą ir išsaugoti veiklos tęstinumą verslui, kuris prarado didelę dalį apyvartos. Priemonei įgyvendinti numatyta 50 mln. eurų.
„Verslininkai galės kreiptis į programoje dalyvaujančias finansų įstaigas, kurios paskaičiuos, kiek lėšų įmonei trūksta būtiniausioms veiklos išlaidoms apmokėti, ir išmokės nustatytą sumą. Maksimali paskolos suma gali siekti iki 100 tūkst. eurų. Finansų įstaigas paskoloms reikalingomis lėšomis aprūpins INVEGA“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Paskolos bus skiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų bei individualia veikla užsiimančių asmenų išlaidoms finansuoti, tokioms kaip darbuotojų darbo užmokestis, nuoma ar komunalinės išlaidos. Paskolos bus teikiamos individualiems verslininkams bei smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, kurios yra išlaikę bent 50 proc. darbuotojų, palyginti su jų skaičiumi kovo 1 d., kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 60 proc., ir kurie atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.
Paskolas bus galima gauti ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui. Šis terminas gali būti pratęstas 36 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo pradinės paskolos sutarties sudarymo dienos. Paskolos gavėjas paskolą turės grąžinti po paskolos išmokėjimo praėjus 6 mėn. pagal paskolos sutartyje nurodytą grafiką.
Paskoloms bus taikoma fiksuota palūkanų norma priklausomai nuo paskolos trukmės: paskoloms, kurių trukmė iki 12 mėnesių (imtinai) – 0,1 proc., paskoloms, kurių trukmė nuo 13 iki 36 mėnesių – 0,19 proc.
Planuojama, kad paskolos nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams bus teikiamos dalimis iki 2020 m. liepos 31 d. Terminas gali būti pratęstas, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje.
Taip pat netrukus pradės veikti nauja finansinė priemonė verslui „Portfelinės garantijos paskoloms 2”. Nuo šiandien bus atrenkami finansų tarpininkai, kurie formuos portfelius iš verslo rizikingų paskolų ir lizingo sandorių. Tęstinė atranka bus vykdoma iki kol atrinktiems finansų tarpininkams bus paskirstytos visos priemonei skirtos lėšos. Priemonei įgyvendinti numatyta 85 mln. eurų.
„Tikimės, kad pirmuosius finansų tarpininkus pavyks atrinkti kaip įmanoma greičiau ir jau artimiausiu metu priemonė pradės veikti. Priemone, kuri palengvins paskolų ir lizingo sandorių prieinamumą įmonių likvidumui pagerinti, galės pasinaudoti tiek šalyje veikiantis smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir didelės šalies įmonės. Priemonė taip pat suteiks galimybę performinti jau esamų negarantuotų investicinių paskolų, skaitant lizingo sandorius, ir apyvartinių paskolų grąžinimo grafikus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis Žygimantas Vaičiūnas.
Priemone galės pasinaudoti subjektai, kurie dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų: apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 40 proc., nebepakanka lėšų įsipareigojimams dengti ir pasižymi kritiniu likvidumu. Maksimali paskolos suma – 5 mln. eurų.
Paskolos ir lizingo sandoriai pagal priemonę galės būti teikiami ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Į portfelį įtrauktos paskolos bei lizingo sandoriai bus garantuojami 80 proc. Garantijos paskoloms ir lizingo sandoriams bus teikiamos ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Šiuo metu veikiančiose ir INVEGA įgyvendinamose priemonėse yra akumuliuota 600 mln. eur. Palūkanų kompensavimui skirta 23,5 mln. Eur. Šiuo metu jau sulaukta 612 paraiškų už 7 mln. eurų.  Individualioms garantijoms numatyta 178 mln. eurų, jau panaudota 5,8 mln. eurų. Paskoloms už neapmokėtas sąskaitas numatyta 50 mln. eurų. Jau gautos 166 paraiškos 595,7 tūkst. eurų sumai.
Priemones įgyvendina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri vykdo ir finansų tarpininkų atranką. Kvietimas ir detalesnė informacija skelbiama www.invega.lt.


LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ INFORMUOJA

2020 m. balandžio 15 dieną Vyriausybė pritarė pirmajam karantino švelninimo etapui, kuriuo leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį  įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą.
„Matome galimybę palaipsniui atpalaiduoti suvaržymus tam tikriems verslo sektoriams – tą nieko nelaukdami ir darome. Žinoma, jose dirbantys asmenys privalės dirbti griežtai laikydamiesi nustatytų saugumo reikalavimų“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Joms netaikomas reikalavimas turėti atskirą įėjimą iš lauko. Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių. 
Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla ir toliau draudžiama. Pirmuoju karantino švelninimo etapu veiklą gali pradėti tie paslaugų tiekėjai, kurių veikloje nėra ilgo kontakto su klientu. Taigi vis dar draudžiama tokių paslaugų, kaip grožio salonų, sporto klubų veikla. Platesnis paslaugų atvėrimas planuojamas vėliau, antruoju etapu.
Vyriausybės sprendimu, tiek ne maisto prekių parduotuvės, tiek įvairių buitinių ir remonto paslaugų teikėjai turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantį patalpų plotą arba galimybę vienu metu aptarnauti ne daugiau nei vieną pirkėją.
Visoms tokioms prekybos ir paslaugų vietoms bus taikomi papildomi saugos reikalavimai, kuriuos dar nustatys Sveikatos apsaugos ministerija.

 Su Vyriausybės nutarimu Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo galite susipažinti paspaudę šią nuorodą (Galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-04-15).

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.


LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ INFORMUOJA

2020 m. balandžio 8 dieną Vyriausybė pritarė smulkaus ir vidutinio verslo įmonių listingavimo biržoje skatinimui. Nauja priemonė suteiks galimybę mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybę gauti valstybės paramą, pritraukiant alternatyvų finansavimą per kapitalo rinkas bei listinguojant įmonę vertybinių popierių biržoje.
Paprastai Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) susiduria su sunkesnėmis kreditavimo sąlygomis nei didesnės įmonės, įskaitant didesnes palūkanų normas, trumpesnius terminus ir didesnes užtikrinimo priemones. Nauja priemonė „Mažųjų ir vidutinių įmonių listingavimo vertybinių popierių biržoje skatinimas“ suteiks MVĮ galimybę gauti valstybės paramą, pritraukiant alternatyvų finansavimą per kapitalo rinkas bei listinguojant įmonę vertybinių popierių biržoje. Priemonė leis padidinti Lietuvos įmonių skaičių, kurios pritraukia finansavimą naudodamos kapitalo rinkos priemones, užtikrinti alternatyvių finansavimo pritraukimo priemonių prieinamumą, išplėsti MVĮ investavimo galimybes, paskatins institucinį ir privatų investuotojų aktyvumą vietos kapitalo rinkoje.  
Paramos priemonė bus teikiama kaip dotacija, kuri bus išmokėta reikalavimus atitinkančioms MVĮ, siekiant padengti iki 50 proc. išlaidų, patirtų besirengiant listingavimui biržoje (pavydžiui, kapitalo struktūros pokyčių vertinimas, kapitalo pritraukimo išlaidos, prospekto rengimas), bei neviršijant paramos, skirtos akcijų ir obligacijų listingavimui, ribos.
Numatytos dotacijos sieks iki 100 tūkst. eurų, listinguojant įmonės akcijas, ir iki 50 tūkst. eurų  – obligacijas. Dotacija bus išmokėta įmonei, kuri bus sėkmingai įtraukta į sąrašą ar prekybą „Nasdaq“ Vilnius biržos rinkoje arba alternatyvioje „First North“ platformoje ir jeigu įmonė pritrauks bent 500 000 Eur papildomo kapitalo vertybinių popierių biržoje.
Priemonės įgyvendinimą siūloma pavesti UAB „Invega“, kuri administruotų projektą bei atliktų paraiškų vertinimą. Priemonę numatoma įgyvendinti grįžusiomis lėšomis. Projektas rengiamas kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir LR Finansų ministerija.


Efektyvi Lietuva — paramos projektas verslui, norinčiam vystyti pardavimus internete

Kaip pradėti statybų verslą Lietuvoje steigiant naują įmonę, įkuriant filialą ar teikiant laikinas paslaugas? Enterprise Lithuania parengė specialų leidinį, kuriame patogiai ir vienoje vietoje galite rasti svarbiausią informaciją – nuo verslo plano rengimo, įmonės užregistravimo ar įdarbinimo iki visų reikiamų dokumentų ir paslaugų įkainių.
Sužinokite daugiau: http://bit.do/statybuverslas

How to start a construction business in Lithuania by establishing a new company, a branch or providing temporary services? Enterprise Lithuania has prepared a special document where you can find the most important information in one place – from a business plan preparation, company registration or employment to all necessary documents and service fees.
Find out more: http://bit.do/statybuverslas


Suteikta negrąžintina finansinė pagalba

Visagino savivaldybės administracija informuoja, kad 2019 m. lapkričio 25 d. pagal Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮTV-E-300 bei atsižvelgiant į Visagino savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės lėšų paskirstymo komisijos rekomendaciją buvo suteikta negrąžintina finansinė pagalba (de minimis) iš Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės:

  • MB Sveikatingumo mokymo centras – 1821,11 Eur,
  • UAB „Optrika“ – 2778,10 Eur,
  • Uždaroji akcinė bendrovė „Vesta“ – 405,41 Eur,
  • UAB Visskaita – 1384,05 Eur verslo plėtros projektų įgyvendinimui,
  • IĮ „Idėjų lokomotyvas“ – 77,21 Eur bendrovės pradinių steigimosi išlaidų padengimui.

Kvietimas SVV įmonėms dalyvauti kibernetinio saugumo apklausoje

Nuo šių metų rugsėjo mėnesio programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Gabrielė Bilevičiūtė, Justas Kidykas ir Rūta Beinoriūtė Krašto apsaugos ministerijoje analizuoja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių kibernetinio saugumo problematiką ir kuria sąmoningumo kėlimui skirtą priemonių paketą, kuris atlieptų Lietuvos SVV įmonių spragas ir poreikius kibernetinio saugumo srityje.
Kibernetinės atakos jau ne pirmus metus atsiduria tarp dažniausiai vykdomų nusikaltimų pasaulyje. Beveik pusė visų kibernetinių atakų yra nukreiptos prieš SVV įmones, kurių pažeidžiamumas išlieka itin aukštas – per 2018 metus 53% tokių įmonių patyrė kibernetinius pažeidimus, rodo „Cisco“ ataskaita.
Siekiant parengti priemonių paketą, kuris padėtų SVV įmonėms kelti savo kibernetinio saugumo žinias, pradėta vykdyti SVV įmonių vadovų ir darbuotojų apklausa. Apklausa yra anoniminė ir bus vykdoma iki gruodžio 15 d. Jos rezultatai bus panaudojami analizuojant šių įmonių kibernetinio saugumo spragas ir sąmoningumo stiprinimo priemonių poreikį. 

Kviečiame dalyvauti apklausoje:

Apie projektą daugiau sužinoti galite čia: http://kurklt.lt/projektai/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-imoniu-kibernetinio-saugumo-samoningumo-didinimas/ 

Šis projektas yra dalis Vyriausybės kanceliarijos kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įgyvendinamo „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ projekto, kuriuo siekiama suformuoti bendrą viešųjų konsultacijų praktiką viešojo valdymo institucijose, padidinti visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme veiksmingumą, plėsti informacijos apie Vyriausybės vykdomą veiklą ir visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą priemones prieinamumą, sustiprinti viešojo valdymo atvirumo plėtrai reikalingas kompetencijas.
Šis projektas dalinai finansuojamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos.


Pratęstas terminas teikti paraiškas Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimams

Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų konkursas – pratęstas. Daugiausiai socialinės atsakomybės srityje nuveikusios įmonės paraiškas kviečiamos teikti iki 2019 m. lapkričio 15 d. Pasinaudoti galimybe laimėti vieną iš apdovanojimų ypač raginamos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.
Šiemet konkurse varžomasi dėl keturių nominacijų: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“ ir „Šeimai palankiausia darbovietė“.
Išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams ir aplinkai pademonstravusi įmonė, 2019 m. prisidėjusi prie socialinės atsakomybės principų taikymo savo veikloje, bus pagerbta prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“. Šis apdovanojimas skiriamas verslo subjektui, pateikusiam paraiškas į visas nominacijas ir pasiekusiam didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse.
Konkurso dalyviai kviečiami teikti paraiškas ir laimėti vieną ar kelias nominacijas. Kiekviena iš šių nominacijų skirstoma į tris kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas ir mažas įmones (iki 49 darbuotojų), taip pat vidutines (50–249 darbuotojų) bei dideles įmones (nuo 250 darbuotojų).
„Sulaukėme labai daug didelių įmonių paraiškų, tačiau pasigedome labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių aktyvumo. Norisi didesnės konkurencijos, kad apdovanojimai būtų įteikti jų vertoms įmonėms, todėl paraiškų pateikimo terminas buvo pratęstas“, – teigė Asta Aranauskienė, konkurso paraiškų vertinimo komisijos pirmininkė, vyriausioji patarėja užimtumo klausimais.

Įmonės kviečiamos siųsti paraiškas iki 2019 m. lapkričio 15 d. imtinai elektroniniu paštu nava@socmin.lt.

Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai – tai nuo 2008 metų vykdoma valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam žmogui bei skatinti šalies įmones diegti veikloje socialinės atsakomybės principus.
Nuo 2013 metų šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.

Detalesnę informaciją ir paraiškų formas rasite čia.


Pratęsiamas Visagino savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės paraiškų teikimo terminas

Visagino savivaldybės administracija skelbia pakartotinį kvietimą teikti paraiškas finansinei paramai gauti pagal Visagino savivaldybės 2019–2021 m. strateginio veiklos plano Ekonominės plėtros programoje (Nr. 09) numatytas smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) plėtros skatinimo priemonių veiklas: 

  1. Verslo plėtros projektų įgyvendinimas.
  2. Europos Sąjungos ir kitų paramos fondų lėšomis įgyvendinamų verslo projektų dalinis finansavimas.
  3. Dalinis ar visiškas palūkanų padengimas SVV subjektui, gavusiam kreditą iš banko, ar kredito įstaigai (bankui, kredito unijai ir kt.), suteikiančiai paskolą SVV subjektui, padengti už paskolą skaičiuojamas palūkanas.
  4. SVV subjekto dalyvavimas verslo parodoje.
  5. Naujai įregistruotų įmonių pradinių steigimosi išlaidų padengimas.
  6. Dalinis darbo vietų jaunimui steigimo išlaidų kompensavimas.

Išsami informacija apie paramos gavimo sąlygas pateikiama Visagino savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės įgyvendinimo tvarkos apraše.

Paraiškos paramai gauti iš smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės priimamos iki 2019 m. spalio 18 d.


Suteikta negrąžintina finansinė pagalba

2019 m. liepos 25 d. pagal Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮTV-E-195 bei atsižvelgiant į Visagino savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės lėšų paskirstymo komisijos rekomendaciją buvo suteikta negrąžintina finansinė pagalba (de minimis) iš Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės:

  • UAB „Vismeta“ – 1000,00 Eur palūkanoms iš dalies padengti,
  • UAB „Alionos studija“ – 389,00 Eur,
  • UAB „VMS Montavimas“ – 3477,38 Eur,
  • UAB „Vaigas“ – 2920,00 Eur,
  • UAB „Ugmila“ – 2000,00 Eur,
  • Olga Maliar – 1000,00 Eur,
  • Ekaterina Amiryan – 1000,00 Eur,
  • UAB „Viri Tecnologija“ – 944,39 Eur verslo plėtros projektų įgyvendinimui,
  • MB „Sveikatingumo mokymo centras“ – 83,56 Eur bendrovės pradinių steigimosi išlaidų padengimui.

Aktualios rubrikos

Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos © 2018 Sprendimas: UAB "Fresh Media"