D.U.K

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 256,3 Eur (nuo 2026-01-01 1 VRP – 233 Eur).

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens / šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, išmokamos nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Nepriklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje mokykloje skiriami nemokami pietūs nevertinant šeimos pajamų.

Mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Nemokamas maitinimas (pietūs ir maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti (2026 m. – 148 Eur) skiriama:

• jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų  (toliau – VRP) dydžio ( 349,5 Eur);
• jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (466 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra su negalia;
• mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Savivaldybės administracija, įvertinusi konkrečios šeimos situaciją, išimties atvejais turi teisę skirti nemokamą maitinimą (pusryčius, pietus, pavakarius ir (ar) maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžio (582,5 Eur).

Nuo 2026 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 129,5 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. 

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo aratostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai. Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą  (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 1 arba 2 vaikus, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 VRP ( 466 Eur).

Nuo 2026 m. sausio 1 d.  vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis, akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 76,2 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Apskaičiuojant šeimos vidutines pajamas, neįskaitoma dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, išmokamos nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ilgalaikio darbo išmokos:

• 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
• 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius).

Papildomai išmokai vaikui gauti vidutinės šeimos mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas šeima neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu šeima gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.

Apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines pajamas, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie yra įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pajamos nevertinamos.

Nuo birželio 1 d. išmoka vaiko priežiūrai skiriama visiems vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo motinystės socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai.

Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 eurų per mėnesį asmeniui.

Išimties atveju asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 582,5 eurų per mėnesį asmeniui, kai paramos kreipiasi:

1. asmuo su negalia, sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo arba gaunantis bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmoką ir (ar) šalpos išmoką;
2. yra bendrai gyvenantys asmenys, auginantys 3 ir daugiau vaikų;
3. yra vienas iš tėvų, auginantis vaiką (-us);
4. yra prieglobsčio prašytojas;
5. yra trečiųjų šalių pilietis;
6. yra sergantis onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis (kaip tai apibrėžia Sunkių ligų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu).

Kreiptis reikia į Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, Parko g. 14, Visaginas.

Taip, Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ yra sudaręs galimybę turintiems socialinę kortelę asmenims kartą per ketvirtį gauti ir maisto donaciją (besibaigiančio, paskutinės dienos ar ilgo galiojimo maisto produktų). Produktų krepšelis susideda iš tuo metu maisto atiduotuvėje esančių produktų, kuriuos renkasi paramos gavėjas neatlygintinai. Programos lėšomis finansuojami 5 kg maisto donacijų asmeniui per ketvirtį.

Paslauga užsakoma per Registrų centro savitarną, tačiau vykdoma civilinės metrikacijos įstaigų.

Gimus vaikui vienam iš tėvų reikia prisijungti per el. paslaugų sistemą https://www.registrucentras.lt/paslaugos ir užpildyti prašymą „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“.

Vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas, pasirašytas el. parašu, yra nemokamai siunčiamas tėvų nurodytu el. paštu arba civilinės metrikacijos įstaigoje.

Taip, galima. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarą arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina jos nėštumo laikotarpiu gali kreiptis į notarą arba į civilinės metrikacijos įstaigą. Kartu turi būti pateikiama medicinos įstaigos išduota pažyma apie nėštumą.

Vyras, laikantis save vaiko tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, abu atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, arba tėvystės pripažinimo prašymą gali užpildyti prisijungęs per el. paslaugų sistemą https://www.registrucentras.lt/paslaugos. 

Su vaiko tėvų prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą turi būti pateiktas vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo. Nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas priimamas tik vaikui atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą.

Taip, galima – kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje.

Įregistravus vaiką užsienio valstybėje, jo gimimą  reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Prašymą apskaityti gimimą galima pateikti bet kurioje Civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu turi būti pateiktas užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis vaiko gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo įrašas , forma A pagal Konvenciją ar kitas dokumentas) ir abiejų tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vaiko užsienio pasas (jei turi).

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Ne. Tėvai (Lietuvos Respublikos piliečiai ar vienas iš jų) gali įtraukti į apskaitą nepilnamečio vaiko gimimą. Pilnamečio asmens (vaiko) gimimas gali būti įtrauktas į apskaitą tik jam įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę. Įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę, asmuo gali kreiptis dėl savo gimimo įtraukimo į apskaitą. Jeigu minėto asmens (vaiko) vardu kreipiasi vienas iš jo tėvų, yra būtinas asmens (vaiko) įgaliojimas.

Galima šiais būdais:

• abiems norintiems susituokti asmeniškai atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą;
• atsiunčiant užpildytą ir pasirašytą prašymą bei kitus reikalingus dokumentus el. paštu ar per Registrų centro savitarną https://www.registrucentras.lt/paslaugos; 
• siunčiant registruotu paštu ar per kurjerį.

Šiuo laikotarpiu norintys susituokti asmenys gali pateikti prašymą elektroninio ryšio priemonėmis jungiantis per https://www.registrucentras.lt/savitarna/ (MGVDIS (Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistema), tačiau paslaugos rezultatas – santuokos įregistravimas – vyksta norintiems susituokti asmenims atvykus į civilinės metrikacijos įstaigos patalpas arba norinčių susituokti asmenų vietoje, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai.

Norint įtraukti į apskaitą bažnyčioje sudarytą santuoką, susituokusiems asmenims nieko nereikia pateikti, pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką per 10 dienų privalo pateikti bažnyčios (religinės bendruomenės ar bendrijos) įgaliotas (įpareigotas) asmuo.

Asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kur deklaravę savo gyvenamąją vietą, turi teisę įregistruoti savo santuoką bet kuriame civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokai įregistruoti, turi būti pateikiami: abiejų pageidaujančių susituokti asmenų užpildytas ir pasirašytas prašymas; asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; duomenys apie sumokėtą nustatyto dydžio valstybės rinkliavos mokestį už santuokos įregistravimą ir santuokos įrašą liudijančio išrašo išdavimą.

Užsienio pilietis(ė), kartu su prašymu įregistruoti santuoką turi pateikti:

• pažymą, išduotą tos valstybės kompetentingos institucijos, patvirtinančią, kad jam (jai) nėra kliūčių sudaryti santuoką;
• jei santuoka ne pirma, santuokos pasibaigimą liudijantys dokumentai (ištuokos dokumentai ar buvusio sutuoktinio mirties liudijimas);
• gimimo liudijimą (jei kituose pateiktuose dokumentuose nėra įrašytos gimimo vietos).

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Taip, santuokos registravimo metu turi dalyvauti du liudytojai. Liudytojais turi būti pilnamečiai ir veiksnūs asmenys.

Visagino savivaldybės civilinės metrikacijos įstaiga registruoja santuokas tik Visagino savivaldybės teritorijos ribose. Norintys susituokti kitame mieste ar rajone, turi kreiptis su prašymu į tos savivaldybės Civilinės metrikacijos įstaigą, kurios teritorijoje yra jų pasirinktoji vieta.

Santuoką galima registruoti bet kurioje Civilinės metrikacijos įstaigoje nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Santuokos registravimo tvarką bei sąlygas kiekviena užsienio valstybė nustato atskirai, todėl dėl informacijos suteikimo siūloma kreiptis į tos užsienio valstybės kompetentingą instituciją, kurioje ketinama įregistruoti santuoką.

Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Prašymą apskaityti santuoką galima pateikti bet kurioje Civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje. Kartu su prašymu turi būti pateiktas užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą (santuokos liudijimas, santuokos sudarymo įrašo išrašas, forma B pagal Konvenciją ar kitas dokumentas) ir abiejų sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Galima kreiptis į bet kurį Civilinės metrikacijos skyrių nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Civilinės metrikacijos skyrius išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, šiems asmenims, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje:

• Lietuvos Respublikos piliečiams;
• nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Asmens prašymu prie pažymos išduodama daugiakalbė standartinė forma pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.

Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytas baigtinis sąrašas pavardės pakeitimo pagrindų.

Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiami, jeigu turimas vardas ir (ar) pavardė neatitinka geriausių vaiko interesų. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su reikiamais dokumentais, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas, laisvos formos motyvuotas nepilnamečio vaiko tėvų ar vieno iš jų rašytinis prašymas, kuriame nurodyta, kodėl pageidaujama keisti vardą, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Pareiškėjas (-a) gali pakeisti savo vardą ir (ar) pavardę, jeigu:

• nori turėti kitokį (-ius) vardą (-us);
• nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę;
• nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų pavardę;
• nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
• nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
• nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir savo anksčiau turėtos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
• nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę;
• turi pavardės formą, neatitinkančią jo (-s) lyties;
• nori turėti kitai lyčiai būdingas asmenvardžių formas;
• pasikeitė vardą ir (ar) pavardę užsienio valstybėje, kurioje yra ar buvo jo (-s) gyvenamoji vieta arba kurios pilietis yra ar buvo;
• nori turėti kitokią tradicinėje vartosenoje esančią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga);
• po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį ar dėmenis;
• po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį;
• nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę;
• nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
• nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
• nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą savo vardą ir (ar) pavardę;
• nori atsisakyti turimos dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens (dėmenų);
• nori sukeisti vietomis turimos dvinarės (daugianarės) pavardės dėmenis;
• nori turėti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą vardą (vardus) ir (ar) pavardę, nes:
  • yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
  • turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  • nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją, kurie turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir kurių pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, ar vieno iš jų pavardę;
  • vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  • nori turėti sutuoktinio pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;
  • nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

Vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, jeigu:

• norima suteikti kitokį (-ius) vardą (-us);
• norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės);
• norima suteikti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
• norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);
• norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
• vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
• norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę;
• nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo;
• vaikui norima suteikti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą vardą (vardus) ir (ar) pavardę, nes:
  • jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
  • jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  • jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  • vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

Gimus vaikui, jo tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše tautybė gali būti nenurodoma. Duomenys apie asmens tautybę yra keičiami gimimo įraše, taip pat išbraukiami iš jo ar šis įrašas tokiais duomenimis papildomas. Jei duomenys apie asmens tautybę buvo įrašyti santuokos sudarymo ir (ar) santuokos nutraukimo įrašuose, jie gali būti keičiami tik asmens pageidavimu.

Pasikeisti tautybę gali 16 metų sulaukęs pareiškėjas. Jei keičiami ar išbraukiami, ar papildomi jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko gimimo įrašo duomenys apie jo tautybę, vaiko vardu prašymą Civilinės metrikacijos skyriui pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Taip pat turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Pasikeitus vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybei, vaiko duomenys apie jo tautybę automatiškai nesikeičia.

Taip, savininko sutikimas reikalingas, išskyrus atvejus, kai deklaruojamas nepilnametis vaikas, kurio vienas iš tėvų jau yra deklaravęs savo gyvenamąją vieta toje gyvenamojoje patalpoje. Jeigu sudaryta raštiška nuomos, panaudos sutartis, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet galima deklaruoti nepateikiant atskiro savininko sutikimo.

• pasą ar asmens tapatybės kortelę;
• deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir pasą arba asmens tapatybės kortelę, jeigu vaikui toks dokumentas išduotas;
• pateikti patalpos ar pastato nuosavybę patvirtinančius dokumentus;
• nuomos ar panaudos sutartis, jei patalpa ne Jūsų nuosavybė.

Nereikia.

Asmuo turi kreiptis į Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių (Visaginas, Sedulinos al. 69A). Deklaruoti gyvenamąją vietą taip pat galima ir internetu per Elektroninių valdžios vartų (https://www.epaslaugos.lt/portal/) ar Registrų centro savitarnos portalą (www.https://www.registrucentras.lt/savitarna/).

Dėl pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą turite kreiptis į Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių (Visaginas, Sedulinos al. 69A) arba el. būdu: https://www.registrucentras.lt/savitarna/.

Asmuo, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, pildo ir pateikia deklaravimo įstaigai (Visagino savivaldybėje -  Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui (Visaginas, Sedulinos al. 69A) asmeniškai ar paštu gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų 2018 m. sausio 15 d. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-24, 2 priede nustatytos formos deklaraciją. Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama asmens dokumento kopija.

Deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos asmenys gali:

• Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (Visaginas, Sedulinos al. 69A) deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos į valstybę, į kurią išvyksta, ne anksčiau kaip 7 darbo dienos iki išvykimo;
• Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, jei užsienio valstybėse gyvenantys asmenys prieš išvykdami iš Lietuvos Respublikos deklaracijos apie išvykimą į užsienį nepateikė;
• Elektroniniu būdu deklaracijas pateikti gali asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais. Elektroninę paslaugą galite gauti užsisakę paslaugą „Išvykusių ir gyvenančių užsienio valstybėje asmenų išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas".

Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) turėtų pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui (Visaginas, Sedulinos al. 69A). Prašymą taip pat galima pateikti el. būdu: https://www.registrucentras.lt/savitarna/.

Gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas atlieka Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius (Visaginas, Sedulinos al. 69A). Norint deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose pirmiausia turite kreiptis į Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių (Visaginas, Sedulinos al. 69A)., su savimi turėti nuomos sutartį.

Dėl santuokos nutraukimo reikia kreiptis į teismą arba pas notarą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Dėl įvaikinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, nuginčijimo reikia kreiptis į teismą.

Civilinės metrikacijos skyrius įvaikinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, santuokos nutraukimą registruoja savo iniciatyva (pareiškėjui kreiptis nereikia), remdamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu ar notaro pateiktais duomenimis apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasis asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl mirusio asmens mirties įrašą liudijančio išrašo išdavimo.

Lietuvos Respublikos piliečiui mirus užsienio valstybėje, jo mirtį reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai padaryti galite bet kurioje Civilinės metrikacijos įstaigoje pateikę prašymą ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinantį dokumentą (mirties liudijimą, mirties įrašo išrašą, formą C pagal Konvenciją ar kitą dokumentą).

Reikia kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir (ar) papildymo ir (ar) pakeitimo.

Taip, gali.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžiai gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

• jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;
• jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis;
• jis ir jo vaikai yra ne lietuvių tautybės.

Ne. Pirmiausia reikia įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką, tada – ištuoką.

Asmuo arba valstybinė institucija turi kreiptis į bet kurį pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą su prašymu perduoti asmens duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.

Lietuvos Respublikos piliečiai (ar tinkamai įgalioti jų atstovai), neišvykdami iš Lietuvos, dėl dokumentų iš RF institucijų pareikalavimo gali kreiptis į Rusijos Federacijos ambasadą Vilniuje.

Šios ambasados interneto svetainėje https://lithuania.mid.ru/ru/consular/services/document-requesting/ skelbiama, kad ambasada ne tik Rusijos Federacijos piliečiams, bet ir užsieniečiams tarpininkauja dėl civilinę būklę patvirtinančių ir kitų dokumentų pareikalavimo iš RF institucijų bei šių dokumentų patvirtinimo pažyma (Apostille).

Visą informaciją apie nustatytus rinkliavos dydžius rasite: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5e16db60f7aa11ec8fa7d02a65c371ad.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra privaloma visiems nekilnojamojo turto savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, valdantiems nekilnojamąjį turtą.

Taip, pardavus ar įsigijus nekilnojamąjį turtą, rinkliavos mokėtojas apie pasikeitimus per 5 darbo dienas turi informuoti Viešosios tvarkos ir rinkliavų skyrių, tel. (0 386) 31432, (0 386) 60559 el. p. vietinerinkliava@visaginas.lt

Taip, už vietinę rinkliavą taikomos lengvatos:

1. 50% - lengvata nedirbančiam pensinio amžiaus asmeniui kai vidutinės mėnesio pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.
2. 50% - nedirbančiam asmeniui netekusiam 60 -100% kai vidutinės mėnesio pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.
3. 50% - daugiavaikėms šeimoms (3 ir daugiau vaikų) nepriklausomai nuo pajamų.
4. 50% - pastoviajai vietinės rinkliavos daliai jei komunalinių atliekų surinkimo aikštelės yra nutolusios daugiau negu 150 m.

Lengvata skiriama tik gyvenamosios paskirties objektui. Dėl lengvatų skyrimo galima kreiptis po to kai gaunamos 3 išmokos už einamuosius metus.

Tai pat taikomas rinkliavos perskaičiavimas, kai rinkliava viršija 1% metinių namų ūkio pajamų. Perskaičiavimas vykdomas einamaisiais metais už praeitus metus.

Kreiptis galima tik dėl vienos lengvatos suteikimo.

Asmenims turintiems įsiskolinimų už vietinę rinkliavą lengvatos netaikomos.

Iš surinktų vietinės rinkliavos lėšų Visagino savivaldybės administracija turi padengti ne tik atliekų surinkimo, bet ir visos atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas: sąvartyno eksploatavimą, atliekų rūšiavimo skatinimą, Utenos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploataciją, kitus su atliekų tvarkymu susijusius darbus.
Surinktos vietinės rinkliavos lėšos naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms padengti: atliekų surinkimui ir vežimui, atliekų tvarkymui ir rinkliavos administravimui.

Dėl išsamios informacijos apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suteikimo prašome kreiptis į Viešosios tvarkos ir rinkliavų skyriaus specialistus šiais kontaktais: 

Parko g. 14, Visaginas, 416 kab.

 Darbo laikas*:

• Pirmadieniais 8.00–17.00 val., pietų pertrauka: 12.00–12.45 val.;
• Antradieniais 8.00–17.00 val., pietų pertrauka: 12.00–12.45 val.;
• Trečiadieniais 8.00–12.00 val.;
• Ketvirtadieniais 8.00–17.00 val., pietų pertrauka: 12.00–12.45 val.;
• Penktadienis – nepriėmimo diena.

*Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda.

Atvykstant būtina išankstinė registracija kurią galite atlikti pastato pirmajame aukšte.

Tel. (0 386) 31432, (0 386) 60559
el.p. vietinerinkliava@visaginas.lt

Informacija apie vietinę rinkliavą mūsų svetainėje rasite čia.

Nemokama pirminė teisinė pagalba Visagino savivaldybės gyventojams teikiama iš anksto užsiregistravus tel. +370 386 31 038, el. p. teisininkas@visaginas.lt, adresu Parko g. 14-106, Visagine, pagal šį grafiką:

• Pirmadienis, trečiadienis – 8.00–12.00 ir 12.45–17.00 val.
• Antradienis, ketvirtadienis – 12.45–18.00 val.
• Penktadienis – konsultacijos neteikiamos.

Kreipiantis teisinės pagalbos asmuo turi turėti asmens dokumentą.

Plačiau apie šią paslaugą Visagino savivaldybėje.

Apie bendrojo naudojimo vietose laikomas neeksploatuojamas ar techniškai netvarkingas transporto priemones reikia informuoti Visagino savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir rinkliavų skyrių el. paštu v.tvarka_rinkliava@visaginas.lt arba kviečiame naudotis portalu https://tvarkaumiesta.lt/.