Pavasariui įsibėgėjant, vandens telkinių ledas sparčiai silpsta ir tampa itin pavojingas. Nepaisant to, dalis gyventojų vis dar rizikuoja lipdami ant ledo – vaikšto ežerais ar bando žvejoti, tačiau tokie sprendimai, Lietuvoje jau atnešė skaudžių pasekmių. Visagino priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pabrėžia, kad pavasarinis ledas yra vienas klastingiausių: net jei jo paviršius atrodo tvirtas, jis gali būti stipriai susilpnėjęs ir neatlaikyti net vieno žmogaus svorio. Gyventojai raginami nerizikuoti savo gyvybe ir nelipti ant ledo!
Kodėl pavasarinis ledas tampa pavojingas:
Žiemą susidaręs ledas būna tvirtas ir vientisas, tačiau pavasarį dėl šilumos jis ima tirpti ne tik iš viršaus, bet ir iš vidaus. Susidaro smulkių oro tarpų, todėl ledas tampa porėtas ir trapus, net jei atrodo storas.
Dieną ledas tirpsta, o naktį vėl šiek tiek pašąla. Dėl to susiformuoja sluoksniuotas, „dvigubas“ ledas, kuris yra daug silpnesnis nei vientisas.
Ant ledo kaupiasi vanduo, kuris ardo jo paviršių ir spartina tirpimą. Toks ledas tampa minkštas, tarsi „košė“, ir nebeatlaiko svorio.
Upelių, šaltinių ar povandeninių srovių vietose ledas tirpsta iš apačios, todėl susidaro plonos ir nematomos pavojingos zonos.
Saulė stipriai šildo tamsesnes vietas (pvz., prie kranto ar augalijos), todėl ledas ten ištirpsta greičiau ir tampa nelygus.
Anksčiau išgręžtos skylės ar natūralūs įtrūkimai pavasarį greitai plečiasi, todėl paviršius tampa dar nestabilesnis.
Įlūžus svarbiausia išlikti kiek įmanoma ramesniam ir veikti greitai.
Pastebėjus įlūžusį žmogų svarbiausia nepulti gelbėti neapgalvotai – dažnai tokiais atvejais įlūžta ir gelbėtojas.
Geriausia prevencija – nelipti ant pavasarinio ledo!
Informacija ir nuotrauka: Visagino priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Komentarai
Komentaras išsiųstas
*comment_error*
{{msg}}