Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena

1989 m. pradėta minėti atmintina diena, skirta pagerbti Lietuvos gyventojus - sovietinio genocido – masinių trėmimų - aukas.  

1941 m. birželio 14–19 d. į ešelonus buvo sutalpinta ir iš Lietuvos išvežta apie 17 tūkst. Lietuvos gyventojų. Geležinkelio stotyse nuo šeimų atskirti vyrai išvežti į Komijos ASSR, Archangelsko, Gorkio, Molotovo, Sverdlovsko, Vologdos sritis, Kazachijos SSR ir Krasnojarsko krašto lagerius.

Pagyvenę žmonės ir motinos su vaikais (tremtyje atsidūrė daugiau kaip 5100 vaikų) išvežti į tremties vietas Altajaus krašte, Komijos ASSR, Tomsko ir Novosibirsko srityse, Krasnojarsko krašte ir Kazachijos SSR.

1942 m. dalis tremtinių iš Altajaus krašto buvo išvežti žūčiai prie Laptevų jūros, Jakutijos ASSR. Jų padėtis buvo ypač sunki – nebuvo nei būstų, nei maisto, arktinis šaltis, badas ir ligos pražudė ištisas šeimas.

Tremtiniai buvo traktuojami kaip specialusis kontingentas, vietoje pasų išduoti laikinieji liudijimai, skirti privalomajai tremtinių registracijai. Tremtiniai neturėjo pilietinių teisių, jie buvo paversti beteise darbo jėga.

1941 m. birželio 14–19 d. iš Lietuvos išvežti tremtiniai ir politiniai kaliniai į sovietų okupuotą tėvynę sugrįžo po penkiolikos ar dvidešimties metų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro duomenimis, 1941-1953 m. iš Lietuvos deportuota daugiau kaip 132 tūkstančiai žmonių, iš kurių tremties vietose nuo bado, ligų, išsekimo mirė apie 28 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. 

Informacija: Visagino savivaldybė

Vizualinė medžiaga: Gedulo ir vilties dienos minėjimas | Ž. Gedvilos/BNS nuotr., Visagino savivaldybė