Vasaros šventėse „sprogsta“ naujos tendencijos: prabangą išstumia minimalizmas

Visi trokštame įspūdingų švenčių – vestuvėms, jubiliejams, krikštynoms plačiai atlapojame pinigines ir stengiamės išsirinkti gražiausius papuošimus, skaniausius patiekalus. Tačiau po šventės retas svečias gali pasakyti, kokia girlianda kabėjo palubėje ar koks kepsnys buvo pateiktas. Geriausiai prisimename emocijas, patirtis, bendravimą. Tad ar tikrai verta daug investuoti į svarbias progas?

Vestuvių erdvės „Pomiškis“ bendrakūrėja ir vestuvių organizatorė Laura Dubickienė sako, kad šiuo metu madoje – kuklios, paprastos ir gamtai draugiškos vestuvės. Jai pritaria ir tinklaraštininkė Eglė Juzumas, kuri organizuodama vaikų šventes laikosi principo „mažiau yra daugiau“. O asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pataria, kaip planuoti tvarias šventes.

Paprastumas – naujoji prabanga

Vestuvių erdvės „Pomiškis“ bendrakūrėja ir vestuvių organizatorė Laura Dubickienė pastebi, kad pompastiškos šventės su šimtais svečių išeina iš mados. Jų vietą užima paprastesnės, jaukesnės, asmeniškos vestuvės.

„Populiarėja mažos vestuvės – 15-30 žmonių. Vis dažniau dekorui naudojamos antrinės ir natūralios medžiagos. Netrukus turėsime vestuves, kurioms papuošti naudosime jaunosios mamos kieme augančius džiovintus augalus. Kartais naudojame vazoninius, prieskoninius augalus, kuriuos po šventės jaunieji ir svečiai gali parsinešti namo“, – sako vestuvių organizatorė.

Pasak jos, dabar madingas paprastumas, minimalizmas, tvarumas. Nešiuolaikiška – išpuošti automobiliai, Provanso stiliaus dekoracijos, barokiniai paauksavimai, sunkus dekoras. Atsisakius nereikalingos prabangos, automatiškai susitraukia ir vestuvių biudžetas.

„Tvarios vestuvės paprastai yra pigesnės. Galima vietoje pirktų gėlių pamerkti pievų gėles. Iš senų stiklainių pagaminti lauko žvakides, o fejerverkus gali pakeisti didelis laužas. Visada prašome jaunųjų pagalvoti, ką turi pas save, pas tėvus, ką galėtume panaudoti. Vintažiniai daiktai – dėžės, krepšiai, žibintai, senoviniai laikraščiai – yra puikios tvarios dekoracijos ir suteikia „cinkelio“. Esame naudoję net šieno kitkas vietoje foteliukų. Užklojome jas senais austais audiniais, kurių tikrai yra kiekvienos močiutės spintoje“, – idėjomis dalinasi L. Dubickienė. 

Svečių maitinimui ji rekomenduoja vasarišką sprendimą – grilio šefą. Svečiai po vieną prieina prie šefo ir išsirenka, ką nori valgyti. Taip maisto atliekų būna mažiau nei patiekiant į stalą lėkštes su karštais patiekalais.

Vaikų šventės be balionų?

Tvarus mąstymas padeda gerbti gamtą ir sutaupyti organizuojant  suaugusiųjų šventes, o kaip vaikai? Ar vaiko gimtadienis bus toks pat linksmas be balionių, girliandų ir konfeti? Tinklaraštininkė, fotografė, knygos „Mano vaikas valgo viską“ autorė Eglė Juzumas sako, kad tvarūs sprendimai vaikams gali atnešti net daugiau džiaugsmo.

„Dabar į madą grįžta popierinės girliandos, kaip iš mūsų vaikystės. Atrodo net įspūdingiau nei balionai, o jų gaminimas suteikia džiaugsmo vaikams. Pas mus nėra konfeti ir nevalgomų spalvų tortų. Darome viską paprasčiau, natūraliau. Turiu krepšelį daiktų, kuriame yra medžiaginės vėliavėlės, torto žvakutės, medžiaginės ir iš veltinio pagamintos gimtadienio karūnos. Stengiamės naudoti tuos pačius daiktus kiekvienais metais. Nenaudojame vienkartinių indų, šiaudelių – be jų puikiai galima apsieiti“, – pasakoja tinklaraštininkė.

Pasak jos, žmonės dažnai rengia šventes dėl įspūdžio, patiktukų, nuotraukų. Tačiau vaikai atsimena ne tai, o emocijas ir bendravimą. 

„Mes labai dažnai pergalvojam ir padarom per daug. Kai viską supaprastini, lieka mažiau streso, išlaidų ir šiukšlių. Labiau pasimato ir pati šventės esmė – pabūti kartu. Manau, svarbu tokį požiūrį formuoti ir savo vaikams“, – sako E. Juzumas. 

Pasak jos, šventės yra puiki proga diegti vaikams tvarią pasaulėžiūrą ir formuoti gerus įpročius. Po šventės galima paprašyti mažylių padėti tvarkytis, paaiškinti jiems apie rūšiavimą ir gamtai draugiškus veiksmus. 

Tvarios šventės planas

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pataria apie „šventines“ atliekas galvoti dar prieš joms atsirandant.

„Į šventės planavimą galima įtraukti ir tvarumo elementą. Ne tik pagalvoti, kokias šventines dekoracijas naudosime, bet ir ką paskui su jomis darysime. Plastikui, stiklui, popieriui, mišrioms atliekoms reikėtų paruošti skirtingus maišus ar konteinerius. Jei šventė vyksta gamtoje, svečiai turi juos lengvai pasiekti. Galima iš anksto susitarti, kas po šventės bus atsakingas už atliekų tvarkymą, atlikusių daiktų atidavimą ar pakartotinį panaudojimą“, – sako D. Ramanauskaitė.

Pasak jos, dažna klaida – netinkamas atliekų rūšiavimas. „Idealu būtų nenaudoti vienkartinių indų, bet jei taip nepavyksta, svarbu bent jau tinkamai juos išrūšiuoti. Riebaluoti popieriniai indai dažnai metami į popieriaus konteinerį, bet jei jie labai ištepti maistu, riebaluoti, su likusiais maisto likučiais – jie jau nebetinka perdirbimui. Juos reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį. Tuo tarpu servetėles metame arba į buitinių / mišrių atliekų konteinerį, arbaį konteinerį, skirtą maisto atliekoms“, – aiškina specialistė.

Šventiniai kostiumai, papuošimai, fotosienelė gali būti panaudoti kitoje šventėje ar pratęsti savo gyvenimą antrose rankose. Juos galima išmainyti, atiduoti ar parduoti tam skirtose internetinėse platformose bei grupėse.

D. Ramanauskaitė akcentuoja, kad organizuojant šventes svarbu ne tik rūšiavimas, bet ir atsakingas vartojimas. „Planuojant renginius verta pagalvoti, ar šventinė nuotaika tikrai nukentės atsisakius vieno ar kito elemento. Jei ne – jis nereikalingas“.

Informacija ir vizualinė medžiaga: Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis"