Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri įstaigos veiklą veikiantys išoriniai ir/ar vidiniai ir/ar individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai (kilti korupcijos rizikoms).
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas padeda, įsivertinus didžiausius korupcijos rizikos veiksnius, numatyti konkrečias priemones problemoms valdyti ir šalinti.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tvarka reglamentuota Korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnyje (Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymas).
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijos skirtos padėti viešojo sektoriaus subjektams atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą konkrečioje savo veiklos srityje ir pateikia viešojo sektoriaus subjektams ir savarankiškoms įstaigoms rekomendacijas dėl:
2019 m. korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas
2017 m. korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas